coming this year... будет в этом годе ...
 



 
TILŽĖS SPALVOTAGALVIAI IR ISRUČIO BALTAGALVIAI K.Girdžiūnas
Tokių balandžių oficialiai nėra. Bet tikrumoje jie tai vienur, tai kitur vis dar pasirodo. 20-jo amžiaus viduryje, pokario metais jų bent Žemaitijoje buvo dar gana daug. Isručio baltagalviai puikiai skraidydavo, iškildami į vos beįžiūrimą aukštį ir skrydyje išbūdami apie valandą. Tilžės spalvotagalviai tokie geri skraidytojai nebūdavo: jie nekildavo aukštai ir skrydyje užtrukdavo nuo 10 iki 30 minučių. Abiejų veislių balandžiai sugebėjo verstis kūliu per nugarą ir darė tai noriai ir dažnai: baltagalviai persiversdavo po vieną-du kartus vienu pradėjimu, neprarasdami skrydžio aukščio. Jų persivertimas trukdavo tik akimirką. Spalvotagalviai kūliu virsdavo vos kelis metrus nuo balandinės paskridę. Jų vertimąsis buvo lėtesnis ir todėl , bent man, gražesnis, labiau įžiūrimas visas persivertimo vyksmas. Abiejų veislių balandžiai turėjo šviesias akis. Ne idealiai perlines ir tuo labiau ne „stiklines“. Kaip ir visų skraidančių balandžių, jų akių rainutės būdavo išraizgytos smulkiomis kraujagyslėmis. Baltagalviai buvo basakojai, spalvotagalvių kojos – plunksnomis daugiau ar mažiau apaugusios. Snapai abiejų buvo vidutinio ilgumo: balandžiai be vargo patys išaugindavo savo jauniklius. Piešimai buvo tolygūs Elbingo baltagalvių ir Karaliaučiaus spalvotagalvių piešimui, nes su jais ir isrutiškiai, ir tilžiečiai buvo artimi giminės. Nes, tikriau sakant, Elbingo ir Karaliaučiaus veislių protėviai, senoji  Baltų pajūrio balandžių kiltis, devynioliktajame ir dvidešimtojo amž. pirmoje pusėje dar kovojusi už vietą po saule su savo vaikais ir anūkais, kuriems buvo sutrumpinti snapai, kurie buvo uždaryti voljeruose, kad pamažu taptų nebeskraidančiais, vien tik žeme ropoti sugebančiais paukščiais...


            Lietuvoje ir baltagalvių, ir spalvotagalvių, tų senųjų,  tikrai baltiškų, dar yra net ir dabar, 21-jo amž. pradžioje. Jei mūsų balandininkai turėtų bent kiek baltiško patriotizmo, būtų galima dar atgaivinti ir išsaugoti abi veisles su visomis gerosiomis jų savybėmis – sugebėjimu verstis ir patiems išsiauginti savo jauniklius... Bet, turbūt, tai tik seno, nebe į priekį žiūrinčio žmogaus godos...Kas dabar, automobilių, lėktuvų, skrydžių į kitas planetas laikais besiims atstatinėti tai, kas paseno, kas jau atgyveno. Juk daug paprasčiau  nuvažiuoti į kokią Lenkiją, Čekiją ar  Slovakiją ir atsivežti iš ten tokių balandžių, kad kaimynai, juos pamatę, aiktelėtų iš nuostabos...


           




< atgal

 
Klaipėdos aukštaskraidžiai Lietuvos SSR K.Girdžiūnas
Balandžių paroda Kaune K.Girdžiūnas
Balandžius mokame gadinti, jų veisti nesugebame K.Girdžiūnas
Su meile balandžiams atėjau į pasaulį... A. Norvilas
Ar taps Martyno Mikūtos balandžiai Telšių baltagalvių veisle? K.Girdžiūnas
O kokia Lietuvos balandininkystės istorija? K.Girdžiūnas
Palangos balandininko P.Dubausko prisiminimai
Vokiečiai apie lietuvių balandžius Krasnodare
Reiner Kramer nepasakyta kalba
Kelios mintys apie balandininkų rūpesčius K.Girdžiūnas
BALANDŽIAI KAUNE TARPUKARIO METAIS K.Girdžiūnas
Rytprūsių baltagalviai  K.Girdžiūnas
Antroji Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių paroda
Palangos sezono atidarymas su balandžiais


IDEAFORMUS interneto projektai

© 2004-2005 Balandziai.lt
visos teisės saugomos