coming this year... будет в этом годе ...
 



 
O kokia Lietuvos balandininkystės istorija? K.Girdžiūnas

K.Girdžiūnas

O kokia Lietuvos balandininkystės istorija?

Iš karto reikia pasakyti, kad mūsų respublikos balandininkystės praeitis dingsta jau artimiausių praėjusių dešimtmečių rūkuose ir dar tebelaukia savo šlymanų, savo „archeologų“.
Matyt, vienodai kalti buvo ir patys mūsų balandininkai, ir istorinės lietuvių tautos gyvenimo sąlygos, kad mes patys apie šitą savo kultūrinį palikimą žinome mažiau, negu apie jį žino buvę mūsų kaimynai...
Ilgus šimtmečius Lietuva buvo tolimas milžiniškos Rusijos imperijos užkampis. Nors Rusijos balandininkystės klausimai specialiuose periodiniuose leidiniuose buvo pradedami nušviesti pastaraisiais devynioliktojo amžiaus dešimtmečiais, man niekur tuose leidiniuose neteko užtikti nė žodelio apie balandininkystės padėtį Lietuvoje ir Latvijoje, apie šiame „šiaurės-vakarų krašte“ laikomas balandžių veisles. Sunku pasakyti, kodėl taip atsitiko, nors realios šio tylėjimo priežastys, atrodo, tada (beje, kaip ir šiandien) tegalėjo būti dvi: a) mes arba nesugebėjome, arba neturėjome ko šiems rusų leidiniams apie savo balandžius pasakyti; b) mes nenorėjome bendradarbiauti carinės Rusijos spaudoje.
Realiausia atrodytų antroji prielaida, nes, šiaip ar taip, 19 amž. pabaigoje balandininkystė Lietuvoje ir Latvijoje (estai, kaip ir suomiai, balandžiais nesidomi) buvo jau gana plačiau išsivysčiusi: tai patvirtina seniausieji mūsų balandininkai, prisimeną savo tėvų ir senelių pasakojimus.
Šiokių-tokių, kad ir ne visai tiesioginių, žinių apie mūsų balandžius galima užtikti buv. mūsų kaimynų vokiečių specialioje balandininkystės literatūroje, tiek vienkartiniuose leidiniuose (knygose, brošiūrose), tiek ir periodikoje. Tačiau ir šie šaltiniai dar netyrinėti.
Daug ką apie save gali pasakyti patys mūsų balandžiai, ypač tos jų veislės, apie kurias daugiau žinių turime užsienio literatūroje.
Lietuvoje turime visą eilę balandžių veislių, atkeliavusių pas mus tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų, veisiamų pas mus daugiau kaip šimtą metų. Tokias veisles drąsiai galime vadinti mūsų nacionalinėmis veislėmis. Prie jų priklauso: a) vietinės Pabaltijo veislės – Karaliaučiaus spalvotagalviai, Elbingo ir Gumbinės baltagalviai, Klaipėdos aukštaskridžiai, Rytprūsių vartikliai (Latvijoje – Liepojos baltauodegiai); b) atkeliavusios iš Vakarų – Hanoverio aukštaskridžiai, Lauzico „šarkiniai“ vartikliai (mūsuose vadinomi „elstrais“, pokario metais labai išsigimę), Tiuringijos baltagalviai, iš spalvinių balandžių pas mus virtę aukštaskridžiais ir vadinami „senoviniais lietuviškais baltagalviais“, visų veislių pūstiniai ir perukiniai („kapucinai“, įskaitant ir senuosius olandiškus kapucinus, laikomus blogais perukiniais ir dėl to baigiančius išnykti), plokščiauodegiai poviniai, visų veislių žuvėdrėlės ir dar viena-kita jau visai išnykusi ar bebaigianti išnykti aukštaskridžių balandžių veislė (Vienos trumpieji, vadinami „vyneriais“, Hamburgo trumpasnapiai aukštaskridžiai, „altštemeriai“ ir kt.); c) įvežtieji iš Rusijos – kaštaniniai ir raudonkeršiai baltajuosčiai vartikliai, poviniai su daugiaplunksnėmis, vamzdžiu susuktomis uodegomis ir dar viena-kita dabar jau nebežinoma veislė.
Beje, dėl raudonkeršių baltajuosčių vartiklių, pas mus dar vadinamų „tulčikais“, „poltavais“ ir kt. (rus. „krasnopiegij turman“): ši veislė, ko gero, į Lietuvą atkeliavo tik šio šimtmečio pradžioje, nes tikrai žinoma, kad į Rytprūsius ji buvo atvežta iš Rygos ar Peterburgo tik 1914 metais. Skuode šie balandžiai pasirodė tik trečiame šio amžiaus dešimtmetyje ir, kaip man pasakojo juos tada mačiusieji, „buvo labai gražūs ir brangūs; laikė juos tik vienas pašto viršininkas“. Kauno rajono Kalinavos kaimo balandininkas Jonas Keturakis rašė man, kad pirmuosius raudonkeršius baltajuosčius pirkęs Kaune už auksinus, kurie Lietuvoje egzistavo 1919-1924 m. Tie balandžiai ir Kaune tada buvę gana reti ir labai brangūs...
Taigi, daug įdomių, kasdien vis labiau užmarštin nueinančių atsitikimų, įvykių, aplinkybių slepiasi mūsų laikomų balandžių veislių istorijose, ir kasdien vis mažiau belieka žmonių, galinčių mums apie visa tai papasakoti.
Seniai pribrendo laikas, pasekus kitų kraštotyros entuziastų pavyzdžiu, imtis popieriaus ir šratinuko ir pradėti užrašinėti savo ir kitų, ypač vyresniųjų mūsų draugų ir pažįstamų, ilgus metus atidavusių balandininkystei ir, galbūt, ne taip tvirtai rašymo priemonę rankose laikančių, prisiminimus, susijusius tiek su atskiromis balandžių veislėmis, tiek ir su mūsų balandininkyste aplamai.
Galbūt, su laiku vėl atsiras galimybė bent dalį šių rašinių-atsiminimų paskelbti spaudoje; kitus, silpnesnius, galbūt, būtų galima perduoti saugojimui stipriausiai respublikoje Kauno balandininkų draugijai, patikėjus juos kuriam nors rimtam, autoritetingam ir šioje srityje nusimanančiam balandininkui su sąlyga, kad šie istoriniai dokumentai būtų ne jo vieno ir netgi ne Kauno balandininkų draugijos, o visos Lietuvos ir visų kartų – dabar balandžius laikančių ir tų, kurie ateis po mūsų – bendras turtas.
Nėra abejonės, kad mes, nedelsdami pradėję rinkti tokią medžiagą, sukauptume nemažai vertingų faktų ir išaiškintume įdomių mūsų balandininkystės vystymosi momentų.


***
Mielas Drauge! Jei Jums šiame rašinyje keliamos mintys artimos, jei Jus tikrai domina mūsų balandininkystės ateitis, jos tolimesnis likimas, - imkitės mūsų balandžių veislių, mūsų balandininkystės praeities tyrimo darbo. Jei turėtumėte kokių nors klausimų ar pasiūlymų, rašykite K. Girdžiūnui.



< atgal

 
Klaipėdos aukštaskraidžiai Lietuvos SSR K.Girdžiūnas
Balandžių paroda Kaune K.Girdžiūnas
Balandžius mokame gadinti, jų veisti nesugebame K.Girdžiūnas
Su meile balandžiams atėjau į pasaulį... A. Norvilas
Ar taps Martyno Mikūtos balandžiai Telšių baltagalvių veisle? K.Girdžiūnas
Palangos balandininko P.Dubausko prisiminimai
Vokiečiai apie lietuvių balandžius Krasnodare
Reiner Kramer nepasakyta kalba
Kelios mintys apie balandininkų rūpesčius K.Girdžiūnas
BALANDŽIAI KAUNE TARPUKARIO METAIS K.Girdžiūnas
TILŽĖS SPALVOTAGALVIAI IR ISRUČIO BALTAGALVIAI K.Girdžiūnas
Rytprūsių baltagalviai  K.Girdžiūnas
Antroji Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių paroda
Palangos sezono atidarymas su balandžiais


IDEAFORMUS interneto projektai

© 2004-2005 Balandziai.lt
visos teisės saugomos