coming this year... будет в этом годе ...
 



 
Palangos balandininko P.Dubausko prisiminimai

Pranciškus Dubauskas prisimena….

Palangiškis pensininkas Pranciškus Dubauskas didžiąją savo gyvenimo dalį atidavė neramiai tarnybai: fronte kovėsi su vokiečiais, po karo dirbo milicijoje. Gal nesąmoningas siekimas turėti šalia savęs kažką taikaus ir ramaus paskatino jį laikyti balandžius?..
Paukščiai jį traukė nuo vaikystės: gydydavo rastus sužeistus, sergančius, per anksti tėvų paliktus. Gimęs 1926 metais Betygaloje (Raseinių rajone) valstiečių šeimoje, pirmuosius balandžius, paprastus, neveislius, vieną – dvi poras, laikė kambaryje po lova. Jie buvo tiek prie namiškių pripratę, kad, duris atidarius, išeidavo į kiemą, paskraidydavo ir vėl į kambarį sugrįždavo. Lesindavo juos iš savo vaikiškos saujelės, rūpinosi likviduoti, pavalyti jų paliktas krūveles. Turint greta savęs balandžius, net mokytis buvo lengviau. Balandžiai, kaip ir bet koks kitas brangus turtas, sudarydavo ir rūpesčių, kurių pagrindinė priežastis būdavo vanagai. Paukščio netektį apliedavo ašaromis...
Apie 1935 metus iš Raseinių atvažiavęs giminaitis atvežė Pranui dovaną – pirmąją „tikrų balandžių“ porą, Rytprūsių kūlvertus. Tikrus balandžius po lova laikyti jau nebebuvo galima, teko jiems organizuoti balandinę ant gyvenamojo namo aukšto. Po kurio laiko vien Rytprūsių kūlvertų jau nebeužteko, balandinėje atsirado ir kitų veislių balandžių: Poltavos, besarabų, povinių, Rževo raudonkeršių baltajuosčių…Balandžiais buvo galima keistis su kitais balandininkais.
1941 metais teko palikti tėvų namus, pasitraukti į Rusiją: nebe balandžiai tada rūpėjo…
Į namus begrįžo tik 1944 metais. Tėvų sodyba tebebuvo karo nepaliesta, bet balandžių nebebuvo…
1971 metais apsigyveno Gargžduose, Klaipėdos rajono centre ir ten vėl pradėjo laikyti balandžius. Juos įsigijo Klaipėdos balandžių turguje – porą kaštonaspalvių baltajuosčių ir porą baltų Klaipėdos aukštaskridžių, kurie tikrai buvo aukštaskridžiai, net po dvi valandas išsilaikydavo skrydyje dideliame aukštyje.
Klaipėdos balandžių turguje tada buvo galima nusipirkti įvairių veislių balandžių, povinių, besarabų ir kitokių. Daug balandžių atveždavo Karaliaučiaus balandininkai, dažniausiai Nikolajevo ir Klaipėdos aukštaskridžių. Jų atvežami klaipėdiškiai būdavo daugiausiai balti, arba balti su margais kaklais, kartais pilki. Didesnę dalį tų metų balandžių turgaus dalyvių sudarė paaugliai mokinukai. Žinoma, buvo ir suaugusiųjų – nuo jaunų vyrų iki senyvo amžiaus žmonių. Balandžių vertė dažniausiai dažniausia būdavo nustatoma pagal jų sugebėjimą aukštai ir ilgai skraidyti. Žinoma, šių savybių patikrinti turguje nebūdavo įmanoma, reikėdavo remtis dažniausiai savo patirtimi, arba pardavėjo garantijomis. Bet turgus yra turgus, jis turi savo taisykles ir savo moralę, tad pardavėjo duotos garantijos dažniausiai prieštaraudavo tikrovei.
1978 metais Klaipėdoje buvo įkurta dekoratyvinių paukščių ir žuvyčių laikytojų sekcija prie Gamtos apsaugos draugijos. Jos nariu tapo ir Pranciškus. Pradžioje sekcijos nariai buvo gana aktyvūs, , kartais surengdavo sekcijos narių susirinkimus, balandžių parodas. Bet po keleto metų entuziazmas pradėjo blėsti. 1971 metais Jūros šventės proga Klaipėdoje buvo surengta balandžių paroda, joje savo balandžius eksponavo ir Pranciškus Dubauskas. Demonstravo jis savo balandžius ir Stasio Peniko organizuojamose balandžių parodose Kretingoje 1985. 1986, 1987 ir 1999 metais.
, Paskui Pranciškus buvo perkeltas dirbti į Palangą, ten atsivežė ir savo balandžius – Klaipėdos ir Nikolajevo aukštaskridžius, kaštoninius baltajuosčius, besarabus. Tačiau vyraujanti, dominuojanti veislė jo balandinėje ir toliau liko Klaipėdos aukštaskridžiai, veislė, labiausiai paplitusi Klaipėdos krašte ir pajūrio Žemaitijoje. Pr. Dubauskas vertina klaipėdiškius už jų išvaizdą, už ramų, taikų būdą, gražų skrydį. Palangoje jis susipažino su kurortinio miesto balandininkais J. Kuzmickiu, K. Valiu, A. Jasu, L. Gineičiu, A. Bučmiu, K. Žiliu, kurių balandinėse irgi vyravo Klaipėdos aukštaskridžiai.
: Pranciškus Dubauskas pasakoja:
- Atsimenu ankstyvus birželio rytus, kai visi Palangos balandininkai kaip susitarę pakeldavo savo balandžius į žydrą dangų, ir kiekvieno balandininko pulkelis sukdavosi ore ratu virš savosios balandinės. Ir dangus pasidarydavo „gyvas“ nuo baltų Klaipėdos aukštaskridžių bei juodų Hanoverio aukštaskridžių… Tarp balandininkų buvo paprotys keistis tarpusavyje balandžiais. Noriu geru žodžiu paminėti iš mūsų tarpo išėjusius Palangos balandininkus Adolfą Jasą, laikiusi tik baltus Klaipėdos aukštaskridžius, Kazimierą Žilį, skraidinusį juodus Hanoverio ir daugiausiai baltus Klaipėdos balandžius, Adolfą Bučį, laikiusį Klaipėdos aukštaskridžius ir įvairių spalvų Karaliaučiaus spalvotagalvius, Liudą Gineitį, laikiusį Klaipėdos aukštaskridžius ir paštinius balandžius. Kaip ir visi balandininkai, skaudžiai kentėjau nuo vanagų ir miškinių kiaunių, kurios 2002 metais per vieną naktį išpjovė visus 40 balandžių. 1982 metais dvikojai ilgapirščiai iš Klaipėdos išvogė visus mano Klaipėdos aukštaskridžius. Būdavo, kad, saugodamas balandžius, nakvoti likdavau balandinėje…Dabar laikau juodus Hanoverio aukštaskridžius, paštinius balandžius ir Klaipėdos aukštaskridžius. Apgailestauju, kad esame praradę aukštą ir ilgai trunkantį klaipėdiškių skrydį, kad balandininkų gretos mažėja, kad balandžiais nebesidomi paaugliai…
-
Prisiminimus užrašė R. Liaudanskas Palangoje 04.01. 28.



< atgal

 
Klaipėdos aukštaskraidžiai Lietuvos SSR K.Girdžiūnas
Balandžių paroda Kaune K.Girdžiūnas
Balandžius mokame gadinti, jų veisti nesugebame K.Girdžiūnas
Su meile balandžiams atėjau į pasaulį... A. Norvilas
Ar taps Martyno Mikūtos balandžiai Telšių baltagalvių veisle? K.Girdžiūnas
O kokia Lietuvos balandininkystės istorija? K.Girdžiūnas
Vokiečiai apie lietuvių balandžius Krasnodare
Reiner Kramer nepasakyta kalba
Kelios mintys apie balandininkų rūpesčius K.Girdžiūnas
BALANDŽIAI KAUNE TARPUKARIO METAIS K.Girdžiūnas
TILŽĖS SPALVOTAGALVIAI IR ISRUČIO BALTAGALVIAI K.Girdžiūnas
Rytprūsių baltagalviai  K.Girdžiūnas
Antroji Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių paroda
Palangos sezono atidarymas su balandžiais


IDEAFORMUS interneto projektai

© 2004-2005 Balandziai.lt
visos teisės saugomos