coming this year... будет в этом годе ...
 



 
Klaipėdos aukštaskraidžiai [iš vokiečių spaudos]

KLAIPĖDOS AUKŠTASKRAIDŽIAI
{iš vokiečių spaudos]

Edmund Zurth,Unsere
Tamben,Tummler, "Lama
Verlagshaus Reutllngen



Iš seniausių nuotraukų ir piešinių, išlikusių iki mūsų laikų, šie
balandžiai kūno sandaros forma labai panašūs į pirmuosius Šrtalzundo
aukštaskraidžius. Tai nereiškia, kad šias dvi veisles rištų kokie nors giminystės ryšiai.Tokių ryšių reikėtų ieškoti Bremene,Hanoveryje ir Kaselyje,ir,aš manau, kad toks žygis nebūtų beviltiškas.
Geri skrajūnai nebuvo perdaug ilgasparniai, jie buvo stiprūs balandžiai, pilni jėgos ir gyvumo.
1921m. susikūrė draugija, pradėjusi rūpintis šia veisle. Kad sukuriant gražų balandį nereikėtų klydinėti bereikalingais keliais,draugija. patvirtino balandžio išorės aprašymą. Veislės pagrindu buvo parinkti patys produktyviausi skrajūnai, pasiekę geriausius skridimo aukščio ir trukmės rezultatus, Mažiausiai nujausdavo tuometinis eilinis stebėtojas, kad. jis mato naują balandžio tipą, nors neabejotina, kad veisimas numatyta linkme jau iš pat pradžių vystėsi sėkmingai. Tiesiog nepaprasta, kaip tuo pat metu buvo kuriama ir aukštaskraidžių, ir parodinių tipo balandžių veislės.Matyt, pats ano laikotarpio netikrumas, nepastovumas įkvėpė atsakingiems draugijos nariams idėją, kad jų šiuolaikinių balandžių galvos forma būtų panaši į žymiai senesnės šveicariškos eichenbiulerių veislės balandžių galvos formą. Parodos, kuriose būdavo eksponuojama šimtai Klaipėdos aukštaskraidžių, išraiškingai papildydavo balandžių,kurie klaipėdiškiams darydavosi kaskart mielesni ir patrauklesni, veisimo kryptį.
Kai Klaipėdą kurį laika valdė Lietuva, man teko ten apsilankyti ir stebėti tiesiog ant. žemės pastatytas balandines,kuriose buvo laikomi Klaipėdos aukštaskraidžiai. Kad ir koks bebūtų oras, matydavau tai vienur, tai kitur pakylant į viršų padriką maždaug dešimties balandžių pulkelį. Neužilgo iš būrio keletas atsiskirdavo ir imdavo pavieniui sukti ratus virš miesto. Kiti balandžiai taip pat išsiskirstydavo poromis ir aukštai, pilko dangaus fone, ramiai ir kiekvienas savaip tęsdavo skridimą, tai plasnodami, tai santūriai supdamiesi. Kai maždaug po valandos skridimo viena pora nutūpė ant balandinės, aš laukiau,kad nusileis ir kiti. Tačiau šie leistis nė nemanė,jie netgi ėmė kilti dar aukščiau, kai pagaliau visai išnyko iš akių. Aš buvau nustebintas, kad balandžiai, esant tokiam blogam matomumui, išdrįso kilti į pilką lietaus miglą. Jei oras palankus skridimui, balandžiai ore išbūna puse dienos,o išimtinais atvejais net po 12-14valandų.Tuo lengvai galime patikėti,pamačius jų taupų skridimo stilių.
Klaipėdos aukštaskraidžių orientacija, kaip ir dera geriems turmanams, yra nepaprastai išsivysčiusi. Anksčiau jie būdavo pratinami grįžti namo iš nedidelių nuotolių,nors atrodo, tokios pratybos mažiau tinka jų charakteriui. Ne dėl to, kad jie nesugebėtų grįžti į namus iš už 15-30 km. -juk jie turmanai - lėkėjai,- tačiau ilgai suktis aukštai ore jiems maloniau, negu virvės tiesumu skristi savo balandinės link. Dėl to jie ne visada susidoroja su tomis užduotimis, kurios paprastai statomos sportiniams balandžiams. Todėl leiskime juos skristi turmanams įprastoje erdvėje tarp žemės ir debesų! Juk natūralu; kad mes turim leisti kiekvieną balandžių veislę gyventi jai charakteringu būdu.
Ne visi Klaipėdos aukstaskraidžiai veisiami pagal vieną standartą. Kai kur jų išorinės linijos pakeistos.. Ar ne geriau būtu, jei jie visur būtiį veisiami pagal vieningą pavyzdį.
Žinomas dalykas, kad po 1945 metų su šia veisle galėjo būti žymiai blogiau: jie galėjo visai išnykti. Tačiau laimingu būdu šitaip neatsitiko. Klaipėdos vokiečių Krosienų šeimai buvo lemta išsaugoti gerą pustuzinį šių balandžių iki ramesnių laikų. Šie, o taip pat vidurio Vokietijoje išlikę balandžiai davė pagrindą daugelį pavojų praėjusios Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių veislės atstatymui VFR.



(Fritz Juhre,Fritz Rockel, "Die Raase-und Sporttaubenzucht, Deutscher Dauerverl,1952]

Klaipėdos turmanai,senoviškai vadinami Klaipėdos aukštaskraidžiais, už savo tėvynės sienų tapo žinomi tik po I pasaulinio karo. Po 1945m. tolimesnė šios veislės medžiagą persikėlėliai parsivežė į VDR.
Balandžių figūra tvirta, žema, tačiau ilga. Labai charakteringa galvos forma: snapas ir kakta sudaro tiesią, aukštyn kylančią liniją, vėliau kakta švelniu,trumpu lanku pereina į išilgą,plokščią viršugalvį, kuris vėl tokiu pat lanku pereina į sprandą. Į ilgoką ir plokščią viršugalvį, kuris kitoms aukstskraidžių veislėms dažniausiai laikomas stambiu defektu, čia kreipiamas ypatingas dėmesys. Akių vyzdžiai maži, rainutės šviesios (perlinės), pageidaujama, kad akys būtų "stiklinės" ( bespalvės permatomos it vanduo).
Veisiami šie balandžiai visų galimų pagrindinių ir šalutinių spalvų, bet ypač gražiai atrodo balti taškuotakakliai (bunt) ir balti su ant viso kūno išmėtytomis spalvotomis plunksnomis paukščiai.
Veisimo kryptis. Bendra išvaizda: tvirtas ir kresnas (žemas),tačiau gana ilgas, uodegos linkui nuožulnus. Ilgis 34-37cm.
Veislės požymiai: galva plačiakaktė, pailga ir kampuota, tačiau kampai švelnūs. Kakta švelniu trumpu lanku pereina į ištęstą viršugalvį, o šis tokiu pat lanku į sprandą. Snapas ir kakta sudaro tiesią liniją. Viršugalvis labai aiškiai plokščias, į tai kreipti ypatingą dėmesį. Akių vyzdžiai maži, rainutės šviesios, pageidautina stiklinės. Veisimo eigoje reikia stengtis pašalinti dar pastebimus akyse kraujagyslių apvadus. Akių randas siauras ir švelnus, blyškios spalvos. Snapas vidutinio ilgumo (l4-l7mm) įskaitant ir šnerves, tvirtas, šiek tiek kumptelėjęs žemyn. Baltų balandžių snapo spalva šviesiai mėsinė, kitokių spalvų paukščių snapas gali būti šviesiai grūdinės spalvos, tačiau pageidautina mėsinė snapo spalva. Tamsių balandžių snapo galas gali būti melsvoko atspalvio. Šnervių karpos švelnios. Kaklas vidutinio ilgumo, stiprus, kuo arčiau pečių, tuo tvirtesnis, ties krūtine šiek tiek papūstas. Krūtinė atstatyta priekin, plati ir gili, gražiai išlenkta. Nugara pečių srityje plati, uodegos linkui siaurėjanti. Sparnai ilgi, gerai suglausti, tvirtai prigludę prie kūno, siekia beveik uodegos galą; balandis juos laiko iš uodegos šalių, bet virš uodegos. Uodega ilga, paprastai iš 12 plunksnų, su nugara sudaro tiesią liniją. Kojos trumpos, raudonos, kojų blauzdos be plunksnų.
Spalva ir piešimas. Vienspalviai baltos, juodos ir mėlynos (su tamsiomis juostelėmis ant sparnų skydelių ) spalvos; vienspalviai baltais sparnų galais raudonos, geltonos, mėlynos ir juodos spalvos; rudai, raudonai, geltonai ir sidabriniai pilkšvi; margi ir balti su margais kaklais tų pat spalvų. Pilkšvų, margų ir taškuotų balandžių galvos spalva turi atitikti kūno spalvą ir nebūti per daug šviesi. Mėlynų ir pilkšvų paukščių sparnų skydelių juostos pageidautinos siauros. Margų ("bunterių") balandžių spalvotos plunksnos išsidėsčiusios pagrindinai tik ant kaklo.
Stambūs defektai: ilgos kojos, siaura kakta, apvali galva, neplokščias viršugalvis; įlenktas, suspaustas, per daug ilgas ir smailus snapas; tamsios akys, raudoni ir išsipūtę randai apie akis; stambūs piešimo defektai.


Vertė K.Girdžiūnas
Skuodas.
1968.11.27.



< atgal

 
KLAIPĖDOS AUKŠTASKRAIDŽIAI St. Patkauskas
1991m. veislės standartas [vokiškas]
Klaipėdos aukštaskraidžių paroda Rostock - Broderstorfe 1989/90
Susitikimas su balandžių veisle Martynas Mikūta
Paradose eksponuojamų Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių vertinimas G.Greinus
Kelios pastabos iš Klaipėdos aukštaskraidžių istorijos G. Greinus
Nuo seno skrydžiui veisiami. H.J. Arnold
Klubo įstatai [1921m.]
Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių klubo istorija
Iš netolimos Klaipėdos aukštaskridžių praeities St.Penikas
Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių skrydžio vertinamas
Klaipėdos aukštaskraidžių spalvos


IDEAFORMUS interneto projektai

© 2004-2005 Balandziai.lt
visos teisės saugomos