coming this year... будет в этом годе ...
 



 
Kelios pastabos iš Klaipėdos aukštaskraidžių istorijos G. Greinus

KELIOS PASTABOS IŠ KLAIPĖDOS AUKŠTASKRAIDŽIŲ ISTORIJOS

G. Greinus

Aš gaunu gana daug užklausimų apie Klaipėdos aukštaskraidžių skraidymo savybes, ir tai rodo, kad balandininkų susidomėjimas šia veisle auga iš dienos dienon. Aš veisiu šios balandžius jau 63 metus (rašyta 1979 m. vasara K.G.) ir galiu šia veisle besidomintiems balandininkams šį- tą iš mano ilgamečio patyrimo papasakoti.
1914 m. atostogaudamas, nuvažiavau Klaipėdon (tada Greinus, Karaliaučiaus universiteto teisės fakulteto studentas, laisvu nuo studijų metu gyveno pas tėvus Tilžėje, K.G.) ir ten pirmą kartą pamačiau Klaipėdos aukštaskraidžius. Niekada nepamiršiu to pirmojo įspūdžio! Aš mačiau šimtus aukštaskraidžių, įvairiuose aukščiuose sukančių ratu žydrame šiaurietiškame danguje. 1920 metais, pirmoje balandžių parodoje po Didžiojo karo, aš buvau balandžių vertinimo ekspertas. 90% visų eksponuojamų balandžių toje parodoje sudarė Hanoverio, Bremeno ir Klaipėdos aukštaskraidžiai ir reikia pasakyti, kad Hanoverio ir Bremeno veislių balandžių kokybė buvo ypatingai gera. Kitomis balandžių veislėmis Klaipėdoje
tada mažai kas domėjosi: mados šūkis buvo aukštaskraidžiai.

Bet pradėkime nuo Klaipėdos aukštaskraidžių kilmės. Jau tada, 1920 metų balandžių parodoje, aš kalbėjausi su daugeliu senų ir labai senų Klaipėdos aukštaskraidžių augintojų apie šių balandžių skrydžio kokybę bei savitumus ir apie jų kilmę, ir visi balandininkai man pasakojo, kad Klaipėdos aukštaskraidžius veisė jau jų tėvai ir seneliai.Pagal jų pasakojimus, veislė esanti kilusi iš Hanoverio, Bremeno ir Karaliau-čiaus šviesiaakių aukštaskraidžių balandžių. Į mano klausimą, kam Klaipėdos balandininkams prireikė kryžminti tarpusavyje šias jau ir taip gerai skraidančias veisles, man buvo atsakyta, kad Bremeno ir Hanoverio aukštaskraidžiai tikrai neblogai skraido, tačiau kartais reikia ilgai laukti, kol šie balandžiai pasiekia didžiausią skrydžio aukštį. Dėl to šie aukštaskraidžiai buvę kryžminami su daug energingesniais Karaliaučiaus šviesiaakiais, ir kryžminimas davęs gerus rezultatus.
Taigi, Klaipėdos aukštaskraidžių kilmė aiški. Dar ir šiandien, gerai įsižiūrėjus į tos veislės balandžius, galima pastebėti, kad egzistuoja du jų tipai: trumpesni su plačiomis galvomis turi savyje daugiau Karaliaučiaus šviesiaakių požymių, o ilgesnieji balandžiai su labiau pailgomis galvomis ir kiek ilgesniais snapais primena , kad jų tolimi protėviai buvo Bremeno ir Hanoverio aukštaskraidžiai.
Dabar apie skraidymą.Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių klubas specialiose šių balandžių parodose, kurios buvo organizuojamos Klaipėdoje, skirstė ir vertino balandžius pagal tris skirtingus kriterijus: pagal jų atitikimą standarto reikalavimams [grožio klasė], pagal skraidymo trukmę ir aukštį [skraidymo klasė], ir pagal sugebėjimą grįžti į savo balandinę iš tolimų distancijų [orientacijos klasė]. Grožio klasės balandžiai buvo vertinami pagal amžino atminimo altmeisterio Hanso Einaro paruoštą taškų sistemą, t.y. buvo vertinama tik išorinė balandžio išvaizda. Skraidymo klasę atstovavo geriausieji veislės aukštaskraidžiai . Prie kiekvieno šios klasės balandžio narvelio būdavo pritvirtinami skraidymo ekspertų pasirašyti skraidymo aukščio ir trukmės pažymėjimai, pagal kuriuos parodos ekspertai nustatydavo, kokią vietą balandis užima tarp kitų miesto balandžių. Kiti balandžio požymiai [jo veislinis standartiškumas, spalva, ilgis, ir kt.] šiuo atveju nebūdavo imami dėmesin, ir aš manau, kad tada taip reikėjo daryti, nes toks vertinimas sudarė galimybę patyrusiems balandininkams ir parodos lankytojams sužinoti apie veislės skraidymo savybes, pasikeisti patyrimu apie balandžių veisimą ir jų treniravimą ir įsigyti gerus aukštaskrydžius. Orientacijos klasėje vėlgi būdavo eksponuojami geriausiomis orientacinėmis savybėmis pasižymintys paukščiai. Iš 30 km. nuotolio nuo gimtosios balandinės būdavo leidžiami Klaipėdos aukštaskraidžiai į orientacines varžybas, daug prisidėjusias ne tik prie visos balandžių veislės orientacinių savybių ugdymo, bet ir buvusias savotiška balandžių selekcijos priemone, nes kelyje paklydę silpnos orientacijos paukščiai tuo pačiu iškrisdavo ir iš veislinių reproduktorių skaičiaus.
Mūsų altmeisteris Hansas Einaras, šis neaukštas vyras su kaizerio Vilhelmo ūsais ir auksiniu jumoru, šis idealistas, prieš savo mirtį padovanojo man savo rašinį -Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių augintojo atsiminimai . Šis rašinys turi ir man ir daugeliui kitų, mūsų specialiosios draugijos narių didelią išliekamąją istorinę vertę. Čia noriu pacituoti kelias atsiminimų ištraukas:
„Ištisomis dienomis Klaipėdos padangė būdavo pilna skraidančių balandžių, ir drąsiai galima tvirtinti, kad tas miestas nuo 1900 iki 1941 metų buvo tikrai balandininkų ir balandžių miestas, kurį retas kitas būtų pralenkti galėjęs. Aš dažnai prisimenu gražius vasaros mėnesius, kai mes, senesnieji balandininkai, net iki vidurnakčio prasėdėdavome balandinėse, šnekėdamiesi apie savo aukštaskridžius ir jūrą...“
„Kai mūsų klubo narys Klameris metė jūreivystę ir perėmė iš tėvo lentpjūvę, jis kaip tėvo palikimą gavo ir jo balandines su Klaipėdos aukštaskridžiais ir pradėjo treniruoti balandžius naktiniams skraidymams. Kadangi Klameris gyveno ten pat, prie lentpjūvės, ir dirbo tai dieninėje, tai naktinėje pamainoje, jis turėjo puikiausią galimybę nuolat stebėti savo paukščius. Darbo pamaina tada tęsdavosi 12 valandų, nuo šeštos ryto iki šeštos vakaro. Eidamas į dieninę pamainą, jis palesindavo balandžius 5 val. ryto ir prieš šešias pakeldavo juos į skrydį. Balandžiai praskraidydavo po 10-12 valandų. Grįžęs iš dieninės pamainos, Klameris lesindavo savo „naktinius“ balandžius antroje balandinėje ir pakeldavo juos į orą 8-9 val vakaro. Balandžiai praskraidydavo visą vasaros naktį ir tik sekančią dieną apie priešpiečius sugrįždavo balandinėn. Vidurvasario naktys ten, šiaurėje, būna gana šviesios, tik porą valandų trunka sutemos, ir jau trečią valandą ryto būna visai išaušę...“
„Kadangi tuomet svarbiausias dėmesys būdavo skiriamas balandžių skraidymo kokybei, veislines poras sudarydavome tik iš pačių geriausių aukštaskridžių, tuo būdu tikėdamiesi išsiauginti ir gerai skraidančius jauniklius. Lesindavome savo balandžius miežiais, primaišę į juos šiek tiek vikių. Dabar mes lesiname balandžius per riebiai. Nusipenėję paukščiai nepaskrenda...
Galbūt, kad atsiras skaitytojų, kurie nepatikės mano pasakojimu, kad balandžiai gali skraidyti po 12-15 valandų, tačiau aš sakau teisybę...“
Tiek iš Einaro atsiminimų. O kokia padėtis šiandien?
Baisusis karas iš Vokietijos padarė griuvėsių krūvą. Tik Krozynas vyresnysis atgabeno iš Klaipėdos čionai septynis aukštaskridžius, ir aš nukeliu savo skrybėlę prieš šį vyrą. VDR balandininkai buvo laimingesni: meklenburgiečiai Mantvilas, gimęs Klaipėdoje, o taip pat Bekmenas ir Švenas turėjo po karo dar apie 80-100 Klaipėdos aukštaskridžių. Ir senieji Klaipėdos ir Tilžės balandininkai Stalčius, Ceizendorfas, Ziuslakas, Šefleris, Utekas, Zilkeitas , Bliumas ir Nymanas nesėdėjo rankas sudėję ir, nežiūrint vargano ir sunkaus gyvenimo, ėmėsi atstatyti veislę. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo. Prie nedidelio mūsų būrelio ėmė jungtis nauji balandininkai, ir šiandien mūsų jau 46, o Leipcigo balandžių parodoje „Lipsija“ mes kasmet eksponuojame po 100 ir daugiau Klaipėdos aukštaskridžių, kurių didžioji dalis yra labai geros kokybės.
Dabar, kai Klaipėdos aukštaskridžių balandžių būrys jau pakankamai skaitlingas, mūsų spec.draugijos nariai pradeda atstatyti buvusią šių balandžių skraidymo šlovę. Kai kuriose balandinėse pastebimi ir pirmieji šios veiklos krypties rezultatai. Štai mūsų draugijos nario Nymano balandžiai ore išbūna po 6, o Šeflerio po 3,5 valandos.
Aš jau minėjau, kad seniau Klaipėdoje balandžių spalvai ir piešimui buvo skiriama labai nedaug dėmesio. Todėl nenuostabu, kad pirmosiose pokario metų balandžių parodose eksponuotų Klaipėdos aukštaskridžių spalvos buvo blogos, išblukusios. Ir kaip tik dabar jau miręs mūsų draugijos narys ir veislės ekspertas Utechas buvo tas vyras, kuris pirmasis ėmėsi iš naujo atstatyti išnykusias Klaipėdos aukštaskridžių spalvas. Jo nuopelnai įamžino jo vardą Klaipėdos aukštaskridžių balandžių istorijoje.
Dar keli žodžiai apie balandžių veislės standartą. Jis reikalauja, kad Klaipėdos aukštaskridis turėtų plačią galvą su plokščiu, stačiakampį primenančiu viršugalviu, tačiau šis plokščias viršugalvis neturi būti per ilgas: kuo viršugalvis ilgesnis, tuo siauresnė balandžio galva ir plonesnis bei ilgesnis jo snapas. Standartas reikalauja, kad Klaipėdos aukštaskraidis būtų ilgas. Ruošiant šį standartą, galvoje buvo turimas Hanoverio aukštaskridžių ilgis- klaipėdiškis ilgesnis už Hanoverio kūno ilgio ir jo vidutinio ilgumo snapo proporcijų.
Štai tokios mano per 64 metus sukauptų atsiminimų nuotrupos. Aš nuoširdžiai dėkoju visiems jauniems balandininkams, kurie imasi toliau tęsti mūsų, veteranų, pradėtą darbą.
Dešimtmečius trukusi kelionė per gyvenimą dabar jau už mano pečių, ir aš, pražilęs, senas „balandžių kapitonas“, remiamas daugelio nuoširdžių draugų, vairuoju daugelį audrų atlaikiusį savo laivą ramaus uosto, kurį jau pasiekė beveik visi mano senieji draugai iš Klaipėdos laikų, linkui. Uosto, į kurį vartai egoizmui ir bet kokiai neteisybei užverti visiems laikams...“

„Gefl. Borse“ 1979 Nr. 12.
Į lietuvių kalbą versta Skuode,
1985 m. kovo mėn. 8 d.



< atgal

 
KLAIPĖDOS AUKŠTASKRAIDŽIAI St. Patkauskas
1991m. veislės standartas [vokiškas]
Klaipėdos aukštaskraidžių paroda Rostock - Broderstorfe 1989/90
Susitikimas su balandžių veisle Martynas Mikūta
Klaipėdos aukštaskraidžiai [iš vokiečių spaudos]
Paradose eksponuojamų Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių vertinimas G.Greinus
Nuo seno skrydžiui veisiami. H.J. Arnold
Klubo įstatai [1921m.]
Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių klubo istorija
Iš netolimos Klaipėdos aukštaskridžių praeities St.Penikas
Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių skrydžio vertinamas
Klaipėdos aukštaskraidžių spalvos


IDEAFORMUS interneto projektai

© 2004-2005 Balandziai.lt
visos teisės saugomos