coming this year... будет в этом годе ...
 



 
Nuo seno skrydžiui veisiami. H.J. Arnold


H.J. Arnold, VDR

Nuo seno skrydžiui veisiami.


Keli veislės istorijos bruožai.

Berlynietis valstybės asesorius Zėlmanas (Seelmann) ilgoką laiką dirbęs anuometinėje Klaipėdoje, laikomas pirmuoju, kuris 1870m. aprašė šią seną vietinę veislę. Klaipėdos aukštaskridžiai buvę gana panašūs į Karaliaučiaus šviesiaakius (Reinauge), bet skyrėsi nuo jų tvirtesna kūno sandara ir plunksnų ilgumu (R. Krozynas, 1980).
Klaipėdos aukštaskridžių, kaip ir visų panašių vokiškų balandžių veislių, protėviai, tikriausiai, jūrų keliais kažkada yra buvę įvežti iš Indijos-Persijos regiono, tačiau įrodyti šį teiginį nebeįmanoma.
Ilgą laiką Klaipėdos aukštaskridžiai buvo mažai kam žinoma vietinė tolimos provincijos balandžių veislė. Net ir Lavalio-Lycės (Lavalle/Lietze) knygoje „Balandžių veislės“ (Die Taubenrassen), pasirodžiusioje 1905m., jie dar neminimi. Padėtis pasikeitė tik po to, kai Klaipėdoje buvo įkurtas šios veislės balandžių laikytojų klubas, iš kurio yra išsivysčiusi ir VDR Specialioji Klaipėdos aukštaskridžių balandžių veisėjų bendrija (SZG).

Po 10-12 valandų skrydyje.

Anksčiau Klaipėdos aukštaskridžiai buvo veisiami tik kaip aukštai ir ilgai skraidantys balandžiai, tad ir senieji Klaipėdos balandininkai vertino juos tik pagal vieną – skraidymo kokybės – kriterijų. Vidutiniškai jų skrydis tęsdavosi po 3-4 valandas, ir nuo trečdalio iki pusės savo skraidymo laiko balandžiai prabūdavo dideliame aukštyje: tik gerai įsižiūrėjęs balandininkas matydavo juos žydrame danguje lyg mažytes žvaigždeles mirgant. Talentingiausių balandininkų paukščiai išskraidydavo po 6-8 valandas. Ilgesnė skrydžio trukmė būdavo jau retenybė. Balandininkas Kliameris (Klammer) dalį savo balandžių šviesiomis vasaros naktimis, pakėlęs juos į orą apie 8-9 valandą vakaro, palikdavo skraidyti iki sekančio ryto, o tada apie 6 val. išleisdavo į skrydį kitą savo paukščių dalį. Jo balandžių pulkeliai ore išbūdavę po 10-12 valandų. Į skrydį paprastai būdavę leidžiami tik seni paukščiai, kurie lizduose turėdavo kiaušinius ar jauniklius. Ypač dideli balandžių būriai sukdavę savo ratus Klaipėdos padangėje sekmadieniais.
Į balandžio išorę, į jo grožį tais senais laikais mažai kas dėmesį tekreipė: visus domino tik skrydis. Stengdamiesi skrydžio kokybę dar labiau pagerinti, kai kurie balandininkai kryžmindavo savo aukštaskridžius su kitų – Dancigo, Štralzundo – veislių balandžiais. Reikia pasakyti, kad tada Dancigo ir Štralzundo veislių balandžiai buvo geri aukštaskraidžiai ir atrodė visai kitaip, negu šiandien: jų galvos dar nebuvo tokios žemakaktės ir ištęstos, o Štralzundo balandžių kaklai ir kojos nebuvo ilgesni už normalius; ir jų snapai buvo tik vidutinio ilgumo, o Dancigo balandžių uodegos buvo išgaubtos tik labai nežymiai.
Visi anų laikų klaipėdiškiai buvo maždaug vienodos išvaizdos, kuri turėjo savų variacijų, kaip tai ir būna su balandžiais, laikomais tik dėl skrydžio: vieni jų buvo ilgesni, kiti – trumpesni, vienų galvos trumpesnės ir apvalesnės, kitų – labiau pailgos ir su ryškiau plokščiu viršugalviu. Bendrai, viršugalvio plokštuma buvo charakteringa visiems, tiesi kaktos –snapo linija atsirado vėliau. Balandžių snapai tada buvę gerokai ilgesni, negu šiandien, ir akys nebuvusios tokios baltos, o su rausvumo atspalviu; buvę ir balandžių su tamsiomis, geltonomis arba ir dviejų spalvų (toje pačioje rainutėje) akimis, su raudonais akių apvadais, netgi su trumpomis plunksnelėmis apaugusiomis kojomis.
Įsteigus klubą (1921m.), balandžių skrydis ne tuoj prarado savo vertę, tačiau dėmesys paukščių išvaizdai, jų grožiui iš karto išaugo, pasidarė pirmaeiliu. Buvo paruošta šimtabalė balandžių vertinimo parodose sistema, apimanti bendrą paukščio išvaizdą, jo dydį, galvos, snapo formą, akių spalvą, pakaklės, kaklo, krūtinės, pilvo nugaros reikalavimus,kojų aukštį, sparnų laikymą ir spalvos bei piešimo variantus. Balandžiams, turintiems kokius nors nukrypimus nuo standarto, parodose buvo mažinami įvertinimo balai: buvo, pvz., mažiau vertinami balandžiai, kurių ilgis nesiekė 32 cm, ar viršijo 37 cm, kurių snapas buvo trumpesnis negu 14 mm ir ilgesnis negu 17mm.
Būdavo organizuojamos skrydžio trukmės ir balandžių orientacijos varžybos. Parodose balandžiai būdavo eksponuojami, suskirsčius į 3 klases: a) parodiniai, b) ilgo ir aukšto skrydžio rekordininkai, c) orientacinių varžybų nugalėtojai. Su laiku palengva viršų parodose paėmė grynai parodinio tipo paukščiai.
Plečiant balandžių spalvos ir piešimo skalę, ir toliau buvo naudojamas tarpveislinis kryžminimas: su Hanoverio aukštaskridžių pagalba buvo išvesti raudoni, geltoni, ir juodi Klaipėdos aukštaskridžiai baltais sparnų galais, Bremeno aukštaskridžių įkryžminimas pagerino klaipėdiškių bendrą išvaizdą, Karaliaučiaus šviesiaakių – galvos formą ir akių spalvą. Bendrai, senieji Klaipėdos balandininkai daug ir sėkmingai dirbo, gerindami savo paukščių veislę, artindami ją prie veislės standarto reikalavimų, deja, žiūrint mūsų akimis, jie per mažai kreipė dėmesio į nuostabių skrydžio savybių išsaugojimą...
O patį didžiausią smūgį Klaipėdos aukštaskridžių veislei (Vokietijoje) patyrė vokiečiams pralaimėjus antrąjį pasaulinį karą: mažai težinoma už savo gimtojo miesto ribų, veislė, rodėsi, buvo pasmerkti. Senieji Klaipėdos balandininkai su didelėmis pastangomis norėjo išlaikyti bent atminimą apie tą tėviškę – savo balandžius...
Keletas Klaipėdos aukštaskridžių išliko iki pokario metų įvairiose Vokietijos vietovėse. Jie ir davė pagrindą veislės atgimimui.


Plokščias viršugalvis – veislės požymis.

Šiandieniniai Klaipėdos aukštaskridžiai – vidutinio stambumo ir ilgumo žemakojė aukštaskridžių balandžių veislė. Pagrindinę balandžių daugumą sudaro balti paukščiai, tačiau yra ir visa eilė ir spalvotų- su įvairiais piešimo variantais balandžių, tad norinčiam juos laikyti, pasirinkti yra iš ko. Klaipėdos aukštaskridžiai – ramūs balandžiai, tinkamai su jais elgiantis, jie būna netgi gana jaukūs. Dabar standarto reikalavimams atitinka beveik visi paukščiai, tad ypatingų veislės tobulimų ir gerinimų nebereikėtų šia kryptimi vykdyti. Kai kurie siūlo didinti balandžių ilgį: „Kuo ilgesni, tuo geresni“, sako jie. Tačiau labai ilgi paukščiai praranda sandaros harmoniją, blogėja jų skrydžio savybės, atsiranda problemų šėrimosi metu.
Standartas reikalauja šviesių, gryno perlo spalvos akių, bet praktika rodo, kad į „stiklinas“ akis veržtis nereikėtų, užtektų, kad rainutė būtų šviesi su nežymiu rausvumu pakraščiuose: veislė juk priklauso aukštaskridžių balandžių veislių grupei, o geri aukštaskridžiai niekada neturi „stiklinių“ akių. Nors standarte pasakyta, kad snapas turi būti vidutinio ilgumo, praktikoje pastebima jo trumpėjimo tendencija. Snapas ir kakta turi sudaryti TIESIĄ liniją. Jei snapas per trumpas, ši linija niekada nebus tiesi, bet bent kiek lenkta. Balandžius su patrumpintais snapais ir lenkta kaktos linija nebeatitinka standarto reikalavimams ir nė kiek nepuošia veislės. Be to, jie nepajėgia patys išauginti savo jauniklių ir blogiau skraido.
Ryškiai plokščias viršugalvis – veislės požymis, į jį turi būti kreipiamas rimtas dėmesys; viršugalvio plokštuma švelniai turi pereiti į kaktą ir pakaušį.
Balti Klaipėdos aukšųtaskridžiai turi turėti šviesų snapą. Pageidautina, kad tokį snapą turėtų ir spalvoti balandžiai, tačiau standartas leidžia, kad juodų ir mėlynų Klaipėdos aukštaskridžių snapo galas būtų tamsus, o kitų spalvų paukščių – šviesaus rago spalvos.

Gražios spalvos.

Vienaspalviai Klaipėdos aukštaskridžiai būna visų žinomų spalvų. Raudona spalva (spalvoti sparnų galai ir uodega) yra recesyvi. Spalvotieji su baltais sparnų galais gali turėti nuo 3 iki10 baltų plasnojamųjų plunksnų.
Blyškiais (fahl) dabar laikomi visi balandžiai, kurių sparnų galai ir uodega yra pilka (šviesi, bet ne balta). Ypač gražūs sidabriniai blyškieji, kurių sidabrinė spalva yra atsiradusi iš raudonų balandžių. Jų pagrindinė spalva yra sidabrinė, kaklas – rudas, galva - vėl sidabrinė, kartais pamarginta baltomis plunksnelėmis.
Klaipėdos aukštaskridžių blyški (fahl) spalva nesutampa su šitaip vadinama kitų veislių balandžių spalva. Netgi tarp atskirų balandininkų, laikančių Klaipėdos aukštaskridžius, nėra vieningo sutarimo dėl šios spalvos. Klausimą turėtų išspręsti Spec. Bendrija (SZG).
Margieji („bunteriai“) baltame plunksnų fone turi didesnes ar mažesnes spalvotas dėmeles. Nugara nebūtinai turėtų būti balta, nes Klaipėdos aukštaskridžiai ne spalvinių veislių grupei tepriklauso.
Prie margųjų skiriami ir taip vad. „gemasert“; tokių balandžių pastaruoju laiku nedaug yra likę, seniau jų būdavo žymiai daugiau. Tie paukščiai irgi turi baltus sparnų galus ir baltas uodegas, o jų sparnų skydeliai būna daugiau ar mažiau „išteplioti“ spalvotomis plunksnomis. Kaklas ir krūtinė – ryškios spalvos. Galva būna balta, kai sparnai ne labai išmargėję, o jai sparnai gerokai margi, tada margumas persiduoda ir galvai. Senieji klaipėdiškiai tokius balandžius vadindavo „Tippelkopf“.
Leidžiamas ir toks Klaipėdos aukštaskridžių piešimas, kai baltas balandis turi tik margas kaklo plunksnas.
„Bunteriai“ ir „gemaserte“ kadaise buvo patys geriausieji aukštaskridžiai.

Vėl skraidymo treniruotės.

Veisimo procese reikėtų kreipti daugiau dėmesio į balandžių vitalumą. Smulkūs ir siaurakrūtiniai balandžiai turėtų būti brokuojami. Nereikėtų veislei naudoti ir tų, kuriems būnant dar lizde ar šeriantis ilgai nesivysto plunksnos (kraujo pilni „spygliai“ sparnuose, uodegoje), bei visų silpnų, nepakankamai išsivysčiusių, į lizdus linkusių paukščių. Geriausiai atranką daryti žiemą, kai balandžiai lesinami tik miežiais.
Iš anktyvesnės klaipėdiškių skraidymo šlovės beveik nieko nebėra likę, ir kalta dėl to mada veisti balandžius vien tik parodomis, laikyti juos iš kartos į kartą uždarytus voljeruose. Norint išsaugoti daugelio žmonių kartų išpuoselėtą balandžių veislę, reikia lygiagrečiai su parodinėmis paukščių savybėmis leisti jiems vystyti ir savo skraidumo galimybes, sudaryti jiems galimybę gyventi normalų laisvo paukščio gyvenimą. Nesiribodama vien šnekomis apie tai, Spec. Bendrija (SZG) 1985 metais žengė konkretų žingsnį veislės skraidymo aukščio vertinimui, leidžiančiam net ir mažiau patyrusiam balandininkui nustatyti, kokiame aukštyje skraido jo balandžiai.
Keli Spec. Bendrijos (SZG) nariai ir vienas-kitas neorganizuotas Klaipėdos aukštaskridžių laikytojas yra rimtai atsidėję darbui vėl pakelti į skrydį savo balandžius. Kol kas jų laimėjimai dar labai kuklūs: jų balandžių skrydis trunka nuo pusantros iki dviejų valandų, retkarčiais iškylant jiems į vos beįžiūrimą aukštį. Tačiau dažniausiai dabartiniai Klaipėdos aukštaskridžiai tepakyla tik į vidutinį (pusinį) aukštį, todėl balandininkų pastangos turėtų būti sukoncentruotos į didesnio skraidymo aukščio pasiekimą. 1985 metais vienas Tiuringijos balandininkas protokolavo savo balandžių skrydžius. Pirmieji du varžybiniai skrydžiai negalėjo būti protokoluojami dėl nepakankamo skrydžio aukščio. Trečiojo protokolavimo metu Klaipėdos aukštaskridžiai ore išbuvo 1 val. 20 min., iš to laiko 35 minutes jie skraidė reikiamame aukštyje (24 min balandžius vos tegalėjo įžiūrėti, 11 min jie laikėsi trijų ketvirčių aukštyje). Toks buvo balandininko trijų metų pastangų rezultatas, pasiektas kasmet brokuojant po 50 % balandžių.
Vėl iš naujo viename balandyje sujungti grožį su tegu ir kukliomis skraidymo savybėmis nėra lengvas uždavinys. Tačiau šio tikslo turime siekti.

Šį VDRžurnale „Garten und Kleintierzucht“ (1986 m. №13) atspausdintą straipsnį lietuvių kalba laisvai perpasakojo K. Girdžiūnas Skuode 1987 m. vasario mėn. paskutinėmis dienomis.



< atgal

 
KLAIPĖDOS AUKŠTASKRAIDŽIAI St. Patkauskas
1991m. veislės standartas [vokiškas]
Klaipėdos aukštaskraidžių paroda Rostock - Broderstorfe 1989/90
Susitikimas su balandžių veisle Martynas Mikūta
Klaipėdos aukštaskraidžiai [iš vokiečių spaudos]
Paradose eksponuojamų Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių vertinimas G.Greinus
Kelios pastabos iš Klaipėdos aukštaskraidžių istorijos G. Greinus
Klubo įstatai [1921m.]
Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių klubo istorija
Iš netolimos Klaipėdos aukštaskridžių praeities St.Penikas
Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių skrydžio vertinamas
Klaipėdos aukštaskraidžių spalvos


IDEAFORMUS interneto projektai

© 2004-2005 Balandziai.lt
visos teisės saugomos