coming this year... будет в этом годе ...
 



 
Klaipėdos aukštaskraidžių paroda Rostock - Broderstorfe 1989/90
PAPRASTAS GROŽIS

Erwin Fleischner


Pagrindinė specialioji Klaipėdos aukštaskraidžių paroda Rostock-
Broderstorfe 1989/90.
"Garten und Kleintiezucht” 1990m. Nr.8.

Aišku, kad aukštaskraidžių balandžių gausioje šeimoje yra jos atstovų, kurie labiau krinta į akis savo spalvomis, piešiniu ar kokiomis kitomis puošmenomis. Tačiau veislę išmokstama pažinti ir pamilti tik tada, kai su ja kontaktuojama keletą ar net keliolika metų. Jei kas nors būtų tokiam žingsniui pasiruošęs, jo širdin greitai rastų kelią ir paprastos elegancijos Klaipėdos aukštaskraidžiai. Jų išvaizda yra šiek tiek apgaulinga, nes iš pirmo pamatymo nepagalvosi, kad jų veisimas reikalauja iš balandininko ne mažiau ištvermės, tikslo siekimo ir pirštų jautrumo kaip ir kitu veislių balandžių veisime. Bet jei balandininkas turi tris aukščiau minėtas savybes, tai jį tikrai lydės sėkmė.
Klaipėdos aukštaskraidžius veisiantieji balandininkai per paskutinius kelerius metus yra nemažai nuveikę, nors ne mažai darbų jų dar laukia ir ateityje.
Rostoko pagrindinė specialioji paroda prasidėjo tarsi kokiu garsiu būgno dungstelėjimu, nes 249 paduotos paraiškos eksponuoti joje Klaipėdos aukštaskraidžius buvo pats didžiausias skaičius per visą SZG - specialiosios balandininkų bendrijos- egzistavimo laikotarpį.
Didelė baltų Klaipėdos aukštaskraidžių kolekcija /iš 100 paraiškų- 9 tušti narveliai, lxV -puikus., 66xsg - labai geri, 24xg - geri/ buvo dominuojančioji visoje parodoje. Ilgi, žemo stovo, su iškilia krūtinės pilnuma balandžiai tarsi davė toną visai parodai. Tik šešių paukščių kritikoje buvo nurodytas nepakankamas kūno ilgis ir silpnoka konstitucija. Tačiau net 20 balandžių turėjo nepakankamai sparnų plunksnomis uždengtas nugaras: jų sparnų plunksnų "vėliavos" buvo per siauros, o šerdys per minkštos, dėl to plunksnoms trūko pilnumo, turėjusio uždengti nugarą. Į šią kritiką turėtų atkreipti dėmesį visi balandininkai ir veisti balandžius su plačiomis sparnų plunksnomis ir standžiomis tų plunksnų šerdimis. Trijų balandžių uodegos buvo per plačios ir nepakankamai sandarios, nors visų balandžių uodegų ilgis buvo pakankamas.
Pailga galva su ryškiai plokščiu viršugalviu ir švelniai užapvalintomis viršugalvio plokštumos briaunomis /kraštais/ yra tipiškas veislės požymis, kurį Klaipėdos aukštaskridžiai gana gerai peveldi. Tačiau keturių klaipėdiškių galvos buvo neleistinai apvalios, o 14 - aiškiai per trumpa viršugalvio plokštuma ir per smailus kaktos-snapo kampas /žiūrint į galvą iš priekio/. /Viršugalvio plokštuma turėtų būti pastebimai ilgesnė už jos platumą, K.G./ Reikia nepaliaujamai stengtis,kad balandžiai būtu plačiomis kaktomis be jokių įlenkimų ar įgnybimų toje vietoje, kur baigiasi balandžio veidas ir prasideda jo snapas. Labiausiai tipiškomis šiai veislei galvomis buvo balandininkų Mehnert, Eggerbecht, Wilmerstadt, dr. Muller, Tetzlaff ir Bohme balandžiai.
Gerokai pusilgis, ir tvirtas snapas, sudarantis su kakta vietisą įstrižą liniją /mintyse pratesta burnos piūvio linija turi eiti per akies vyzdį/ nebuvo, deja, charakteringas visiems parodoje eksponuotiems Klaipėdos sukštaskraidžiams, dėl to 21 balandis gavo mažesnį įvertinimą, Pusilgis snapas sudaro garantiją, kad balandžių pora pati gali išsiauginti savo jauniklius.
Vertindami akies rainutės spalvą, mes neturėtume būti labai smulkmeniški. Žinome, kad idealiausia akių spalva yra taip vadinama "stiklinė”, tačiau skraidančių balandžių akies rainutė visada bus parausvinta labai smulkių kraujagyslių. Į tai reikia atsižvelgti! Siauri, blyškūs vienos eilės akiu apvadai buvo būdingi daugumai parodon atvežtų balandžių. Kad senų paukščių akių apvadai būna kiek šiurkštesni, žinoma visiems, ir į tai irgi turi būti atsižvelgiama.
Juodų turėjo būti 25, bet vienas parodos narvelis liko tuščias. Iš eksponuojamųjų 17 buvo įvertinta "sg, 7- "g'. Visų jų ilgis buvo be priekaištų, figūros irgi nepriekaištingos. Tačiau 5 balandžiai turėjo neuždengtas nugaras ir perdaug minkštas sparnų skydelių plunksnas. Šalia balandžių su tipiškomis galvos formomis buvo keli per trumpomis viršugalvio plokštumomis ir net apvaliomis galvomis. Juodų balandžių šviesus snapo galas gali būti tamsus, tačiau dviejų paukščių snapai buvo perdaug tamsūs. Dar daugiau dėmesio reikėtų kreipti į žėrinčią plunksnų spalvą. Geriausius juodus eksponavo Lippold, Kutzner ir Eggerbrecht.
Tarp raudonos spalvos Klaipėdos aukštaskraidžių /3 narveliai tušti, 7 - 'sg", 2 - "g", l - "b" - patenkinamas/ geriausi buvo D. Jahn balandžiai. Jie turėjo reikiamą ilgumą ir trumpas kojas. Galvos formai irgi nedaug priekaištų tebuvo. Balandžiai su puriomis plunksnomis, nepakankamai ilgais sparnais ir apvaliomis galvomis tarp D. Jahn paukščių būtų neturėję jokių galimybių gauti bent kiek įdomesnį įvertinimą. Pagyrimo vertos balandininkų Wittmann, Tetzlaff ir Vilmerstadt, eksponavusių geltonus Klaipėdos aukštaskraidžius, pastangos vėl atkurti šią spalvą. Tiesa, prieš kurį laiką mes turėjome daug geresnius geltonus klaipėdiškius, bet jų nebeliko. Geltonųjų figūros ir pastatymas buvo be priekaištų, bet galvos plokštumo problema dar neišspręsta, nes tik trijų balandžių galvos profilis buvo kaip reikiant. Prašosi pagerinama ir geltona balandžių spalva. Geltonųjų įvertinimas: 6 - "sg", 3 - "g".
Juodi balandžiai baltais sparnų galais /26 - "sg", .6 - "g", l nar-
velis tuščias/ buvo pakankamai gausiai ir geros kokybės paukščių
atstovaujami . Krito akis balandžių ilgis ir krūtinių pilnumas, kampuotos galvos su sveikais, tvirtais snapais irgi neliko nepastebėtos. Tik kelių paukščių akių rainučių spalva dar nebuvo pakankamai švari. Kai kurie balandžiai butų galėję gauti geresnius įvertinimus, jei labiau žėrinčios būtų buvusios jų plunksnos. H.Dommert ir J. Hempel gavo čempionų titulus.
Ypatingas pripažinimas priklauso balandininkui B. Lįppold už jo pastangas tobulinant mėlynų baltais sparnų galais klaipėdiškių spalvą. Viskas čia buvo kaip reikiant, išskyrus tik vieną veislės požymį - pakaušio plokštumą. l - g", l tuščias narvelis.
Sidabriniai pilkieji / 8 - "sg", 10 - "g", l - "b", l tuščias narvelis/ turi savo ištikimus gerbėjus. Deja, dėl šios spalvos vėl ir vėl kyla nauji požiūriai. Standartas reikalauja sidabriniai pilkos pagrindinės spalvos su kiek šviesesniais sparnų galais. Plasnojamųjų plunksnų plačioji vėliavėlė turėtų būti kiek tamsesnė /spalvos rezervas!/, o siauresnioji vėliavėlė, lemianti sparno galo spalvą, - šviesesnė, tačiau jokiu būdu ne balta! Raudonai violetinė kaklo spalva gražiai kontrastuoja su pagrindine balandžio spalva. Jei sparnų skydeliai dryžuoti, dryžiai turi būti tamsūs ir eiti per visą skydelių platumą.
Ryškiau spalvotų sparnų galų /10 balandžių, kampuotesnio ir plokštesnio pakaušio /7 bal./ storesnio kaktos-snapo pleišto reikalavo parodos ekspertas iš pilkai sidabrinės spalvos Klaipėdos aukštaskraidžių. H.Bluhm balandžiai gavo parodos čempionų vardus, geri buvo įvertinti taip pat J. Korb ir A. Schneider paukščiai. .
Abu geltonai pilkieji /l - "g", l - "b"/ buvo nepakankamai geromis galvomis, blogokos spalvos.
Iš juodai margų / 5 - "sg", 5 - "g" ir 3 tušti narveliai/ geriausi buvo E. Korf balandžiai. Keliems kitų balandininkų klaipėdiškiams trūko ilgumo, kai kuriems - daugiau margumo, nes balti balandžiai su vos keliomis juodomis plunksnelėmis ne tik kad negali skaitytis juodai margais, bet yra iš viso nestandartinio piešimo. Juodai margų balandžių kaklas, krūtinė ir sparnų skydeliai turi turėti maždaug vienodai tiek juodų, tiek baltų plunksnų, o galva, nugara, uodega, pilvas ir sparnų galai išlieka baltos spalvos. Kelios juodos plunksnelės ant galvos leidžiamos, nors ir nepageidaujamos.
Iš raudonai margų parodoje buvo eksponuojama tik pusė numatytųjų /7- sg; 3 - "g ir 10 tuščių narvelių, dėl to sunku daryti kokias nors platesnes šio piešinio išvadas. Aišku tik, kad. balandžių ilgis ir pastatymas buvo be priekaištų. Penki balandžiai buvo trumpokomis viršugalvio plokštumomis ir siaurokais veidais. Raudonai margų piešime kartojosi tos pačios klaidos, kaip ir juodai margųjų. Čempiono titulą gavo E. Bohme patinukas.
Kad mūsų murzinieji neskiriami nuo margųjų, neatrodo gerai, nes skirtumas tarp vieno ir kito piešinio tikrai yra. Murzinųjų sparnų skydeliai turi būti lyg nupurkšti spalvotais taškeliais, o kaklas ir galva - ištisai spalvoti. Sparnų galai ir uodega - bal-ti. Baltos plunksnelės gali būti ant galvos. Šį klausimą reiktų aptarti balandininkų pasitarimuose.
Spalvotakakliai / 2 - "sg", 3 - "g"/ yra tikrai originalaus piešinio, deja, balandžių su tokiu piešiniu turime nedaug. Jų visas kūnas turi būti baltas ir tik kaklą juosia visiškai spalvota /be margumo!/ juostelė. Tokio piešinio jauną pataitę, gavusią čempionės titulą, eksponavo E. Mittelstadt.
Baigdamas noriu pažymėti, kad parodos ekspertai nerado nė vieno balandžio su skelta /dvišaka/ uodega arba be antuodeginės riebalinės liaukos. Klaipėdos aukštaskraidžių veisėjai dar kartą įrodė, kad jų mylima veislė yra graži ir netgi žavi.


Iš vokiečių k. versta Vilniuje K.Girdžiūno.



< atgal

 
KLAIPĖDOS AUKŠTASKRAIDŽIAI St. Patkauskas
1991m. veislės standartas [vokiškas]
Susitikimas su balandžių veisle Martynas Mikūta
Klaipėdos aukštaskraidžiai [iš vokiečių spaudos]
Paradose eksponuojamų Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių vertinimas G.Greinus
Kelios pastabos iš Klaipėdos aukštaskraidžių istorijos G. Greinus
Nuo seno skrydžiui veisiami. H.J. Arnold
Klubo įstatai [1921m.]
Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių klubo istorija
Iš netolimos Klaipėdos aukštaskridžių praeities St.Penikas
Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių skrydžio vertinamas
Klaipėdos aukštaskraidžių spalvos


IDEAFORMUS interneto projektai

© 2004-2005 Balandziai.lt
visos teisės saugomos