coming this year... будет в этом годе ...
 



 
Susitikimas su balandžių veisle Martynas Mikūta



KLAIPĖDOS AUKŠTASKRASKRAIDŽIAI
[Susitikimas su balandžių veisle ]
Martynas Mikūta

Paskutinieji karo metai labai pakeitė Klaipėdą,visai kita linkme pasuko šio miesto likimą.Nutilus šūviams ir išsisklaidžius parako ir gaisrų dūmams,negyvo miesto vietoje stūksojo rūstūs namų griuvėsiai.
Ekonomistai kruopščiai suskaičiavo nuostolius,kuriuos karas padarė Klaipėdai.Tik vieną dalyką jie išleido iš savo skaičiavimų akiračio: Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių veislę.
Šimtmečius buvo Klaipėda balandininkų miestas.Nesuskaičiuojami balandžių pulkai bet kokiu oru sukdavo ratus šio miesto padangėje nuo ankstyvo ryto iki pat saulėlydžio. 50% visų balandžių sudarė Klaipėdos aukštaskraidžiai.Pirmieji pokariniai Klaipėdos gyventojai pasakojo,kad tuoj po karo mieste buvo tik
kelios poros Klaipėdos aukštaskraidžių,o ir tie patys surasti pas aplinkinius kaimo gyventojus, -
Beveik išnykusios veislės atstatymas sėkmingai vystėsi apie 12-13 metų.Apie 1958 metus jau vėl buvo priveista gana gražių margakaklių "bunterių",šviesiai rausvai pilkų "folių", o taip pat juodmargių,vyšninių,tamsiai rudų ir grynai baltų. Tiesa,juodmargiai buvo dveji:vieni-ištisai margi, kiti -turėjo juodą uodegą ir juodus sparnų galus bei juodai margą kaklą. Šitie margieji labai gražiai atrodydavo ore,ypač kai kartu su jais pakeldavome ir Hanoverio aukštaskraidžius.Vienu žodžiu, tada Klaipėdos aukštaskraidžiai buvo,bene,šešių spalvinių variantų.Tik vienspalvių-gražiai raudonų,juodų,geltonų ir mėlynų man niekur neteko matyti.Gal būt ,jų nebuvo ir iki karo? : Aš pats Klaipėdos aukštaskraidžiais pradėjau domėtis ir juos laikyti nuo 1955 metų.Dirbdamas vairuotoju ,kartą nuvažiavau į Klaipėdą , pamačiau ten labai gražius paukščius ir tą pačią dieną sutikau savo seną pažįstamą Adomą Stopelį.,kuris iki 1939 metų gyveno Klaipėdoje ir laikė Klaipėdos aukštaskraidžius.Karo metais A.Stopelis kurį laiką gyveno Telšiuose,kur mudu ir susipažinome.Po karo Adomas vėl grįžo į Klaipėdą ir vėl pradėjo laikyti savo pamiltą balandžių veislę.Man patiko A.Stopelio balandžiai ir aš paprašiau,kad jis man parduotų porą Klaipėdos aukštaskraidžių.Adomas balandžių man nepardavė;jis man juos padovanojo ! Su džiaugsmu parsivežiau dovaną namo į Telšius,pripratinau juos ir ėmiau leisti į skrydį.Skraidė jie gerai ir kuo toliau tuo labiau tie balandžiai man patiko.Išeidamas į darbą, 8 val.ryto pakeldavau juos į padangę,o ,parėjęs į namus pietų, rasdavau dar tebeskraidančius Taigi,rytą pakelti jie išbūdavo ore apie 5 valandas.Mane stebino ir džiugino tas jų,iš protėvių paveldėtas sugebėjimas ilgai ir aukštai skraidyti.
Vienos Klaipėdos aukštaskraidžių poros man jau nebeužteko.Kada vėl pasitaikė reisas į Klaipėdą aš dar kartą aplankiau Adomą ir papasakojau jam savo pageidavimą.Šį kartą Adomas nusivedė mane pas du balandininkus-vokiečius kurie rengėsi išvykti gyventi į Vokietiją.Išsivežti balandžių vokiečiams nebuvo leidžiama,todėl jie man mielai padovanojo dar keturis Klaipėdos aukštaskraidžius-du juodmargius ir du "folius",rausvai pilkus,baltais sparnų galais ir baltomis uodegomis.Gavęs šias dvi poras Klaipėdos aukštaskraidžių,aš buvau labai laimingas.A.Stopelis man buvo padovanojęs baltus balandžius, dabar turėjau spalvotus.Spalvotieji man atrodė gražesni už baltuosius ne tik balandinėje,bet ir skrydyje; jie turėjo daugiau elegantiškumo,o balti Klaipėdos aukštaskraidžiai tada man atrodė lyg iš popieriaus padaryti.
1959 metais buvo pradėtas leisti žurnalas "Mūsų sodai”.Nuo 1960 pirmo numerio šis žurnalas pradėjo spausdinti straipsnelius apie balandžius .Keliuose numeriuose apie balandžius rašė Klaipėdos balandininkas J.Jarmala.Viename iš savo rašinių jis išreiškė nuomonę,kad gražiausi Klaipėdos aukštaskraidžiai būna tik baltos spalvos, o kitų spalvų-mažaverčiai. Tuojau atsirado draugų, pritarusių J.Jarmalos nuomonei.Jie vertino tik baltus balandžius. Baltus aukštaskraidžius propagavo Klaipėdos balandininkai A.Dzindzalietas,J.Dubauskas,Palangos balandininkai Jasas, Gineitis, Špogys.
Vienu tarpu aš turėjau juodmargą patinėlį,o Špogys-gražią juodmargę patelę.Aš paprašiau Špogį,kad jis man parduotų savo juodmargę.Jis man atsakė,kad jo patelė peri labai gerus jauniklius, svarbiausia-grynai baltus!
-Kam tau,Mikūta,reikia tų juodmargių išsigimėlių?- mokė mane "gyventi" Špogys.
Apie tą patį laiką aš vėl nuvažiavau į Klaipėdą pervežti iš fabriko saldainių.Tą dieną produkcija Telšiams dar nebuvo paruošta,todėl man teko nakvoti Klaipėdoje. Palikęs mašiną saldainių fabrike, nuėjau pas Adomą Stopelį.Jis nusivedė mane pas kitą Klaipėdos balandininką- Šešką ,irgi laikiusį Klaipėdos aukštaskraidžius.Buvo rudeniop,atsimenu,kad Šeško žmona atnešė mums virtų ankštyse pupų.Prie tų pupų mes parsinešėme puodą alaus,susėdome lauke ant suolelio prieš balandinę ir,gurkšnodami alų,kalbėjomės apie balandžius.Oras buvo gražus,nuo jūros dvelkė švelnus vejas,buvo taip gera sėdėti su draugais,gurkšnoti alų,užkandant šviežio derliaus pupomis,klausytis istorijų apie balandžius,protarpiais įterpiant į jas ir savo pastabas.
-Kiek žalos mūsų aukštaskraidžiams atnešė J.Jarmalos straipsnis,-sunkiai atsiduso Šeškas -ar jaučiate,kaip akivaizdžiai po šio straipsnio nyksta spalvotieji Klaipėdos balandžiai: juodmargiai,raudoni, "foliai" ir kiti . Matyt, juos žmonės maistui verda...
Deja tai buvo skaudi tiesa: spalvotieji Klaipėdos aukštaskraidžiai išnyko tiesiog mūsų akyse ir po kokių dešimties metų jų jau nė su žiburiu negalėjai surasti.Net įsivaizduoti negalima kur jie dingo.
Turbūt,tada man ir gimė mintis nepasiduoti J.Jarmalos rašinio įtakai. Dirbdamas vairuotoju,aš turėjau labai geras sąlygas aplankyti beveik kiekvieną Lietuvos gyvenvietę. Važinėdamas po Žemaitiją ir ypač po Klaipėdos kraštą,užeidavau pas balandininkus tokiuose nežymiuose miesteliuose kaip Saugai,Lauksargiai,Švėkšna, Vainutas,Pagėgiai ir, kur tik pasitaikydavo galimybė,nupirkdavau man patikusius spalvotus Klaipėdos aukštaskraidžius.Palengva surinkau visą prieškarinę jų spalvų kolekciją.Bet veisti intensyviai tada aš neturėjau galimybės,nes visas jėgas skyriau kuriamai Telšių baltagalvių veislei.
1976 m.kovo mėnesyje man pasisekė gauti į lietuvių kalbą išverstą,pirmaisiais pokario metais Rytų Vokietijoje Hanso Einaro parašytą ir Gustavo Greinaus į Lietuvą atsiųstą Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių augintojų klubo kroniką.Skaitydamas šį įdomų dokumentą aš sužinojau daug naujų detalių apie Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių veislę . Taip, pavyzdžiui , kronikoje buvo rašoma,kad pokario metais Rytų Vokietijoje irgi buvo daug dirbama atstatant šią balandžių veislę.Man ypač atmintin įstrigo pasakojimas,kad VDR balandininkas Utechas,norėdamas atkurti raudoną Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių spalvą,kryžmino klaipė d iš k iu s su Š t u t g a r do d re b a ka kl ia is.
" O juk būta panašių bandymų ir pokario Lietuvoje", pagalvojau aš ir prisiminiau kretingiškį Petrą Ovčinikovą. P. O v č i n i k ov a s gimė Ukrainoje, be t po karo pasiliko gyventiLietuvoje .Kretingoje jis laikė labai gražius Klaipėdos aukštaskraidžius,tiesa,tik baltus.Ar vien tik balti balandžiai jam nusibodo, ar iš kur nors jis sužinojo,kad Klaipėdos aukštaskraidžiai gali būti ir kitų spalvų,kas dabar bepasakys,nes P.Ovčinikovo nebėra gyvųjų tarpe.Man žinoma tik tiek,kad kartą iš Ukrainos jis parsivežė dvi poras juodų kaip sabalai kažkokios veislės balandžių su labai gražiomis rusiškų “turmanų" galvomis.Šių balandžių figūra buvo labai panaši į Klaipėdos aukštaskraidžių.P.Ovčinikovas ėmė kryžminti atsivežtuosius juodus balandžius su savo baltais Klaipėdos aukštaskraidžiais ir po penkerių metų (1975 m.)jis jau
turėjo gana gražius ir gerai skraidančius juodus Klaipėdos aukštaskraidžius. Deja, likimas nebuvo palankus P.Ovčinikovui.Kartą į jo balandinę įsibrovė ar kiaunė,ar kažkoks kitas plėšrus žvėris ir išpjovė dalį balandžių.Dar nespėjus Petrui atsigauti po šios nesėkmės, ant jo dėl kažko supyko kaimynė ir apskundė ji namų valdybai,kad balandžiai teršia aplinką ir neleidžią jai ramiai gyven-
ti .Namų valdyba uždraudė P.Ovčinikovul laikyti balandžius (jis gyveno komunaliniame vieno aukšto mediniame name netoli geležinkelio stoties).Kaip tik tuo momentu,kai Petras likvidavo savo paukščius,man pasitaikė būti Kretingoje ir aš gavau iš jo du juodus Klaipėdos aukštaskraidžius.
1977 metais Vilniaus balandininkų draugija suorganizavo balandžių parodą ir pakvietė mane dalyvauti balandžių vertinimo komisijoje.Tarp įvairių parodoje eksponuojamų balandžių aš tuojau pastebėjau ir juodus Klaipėdos aukštaskraidžius.Jie man labai patiko,buvo gražaus kūno sudėjimo ir aš juos labai aukštai įvertinau.Sužinojau kad tie juodieji klaipėdiškiai priklauso Vilniaus balandininkui Mykolui Čepulevičiui.M.Čepulevičius man papasakojo,kad namuose jis turi ir mėlynų Klaipėdos aukštaskraidžių.Mes nuvažiavome pas jį ir aš jo balandinėje tikrai pamačiau du mėlynus klaipėdiškius patinukus su juodomis drūželėmis ant sparnų skydelių. Turėjo M.Čepulevičius ir juodų Klaipėdos aukštaskraidžių su baltais sparnų galais.Patyrusi akis galėjo pastebėti skirtumus tarp tų balandžių, kuriuos turėjo M.Čepulevičius ir P.0včinikovas,bet visi jie buvo gražūs.
Jau seniai pažįstu Tauragės balandininką Vytautą Petrauską ir kiekviena proga,kai būnu Tauragėje,stengiuosi pas jį užsukti.V.Petrauskas laiko visokių veislių rusiškus grakščiuosius drebančiais kaklais.Jo balandžiai visada geros kokybės,gal net Lietuvoje geriausi.Bet turi jis ir Klaipėdos aukštaskraidžių,netgi raudonų, juodų ir juodų su baltais sparnų galais.Petrauskas man sakė,kad juodi ir raudoni klaipėdiškiai yra naujiena,o juodus baltais sparnų galais jis jau matęs dar prieš karą.V.Petrausko žodžius patvirtino ir kitas nebejaunas Tauragės balandininkas, kurio pavardės aš nežinau.
Iš V.Petrausko aš gavau gražios raudonos spalvos klaipėdiškę patelę ir suporavau ją su raudonu-baltais sparnų galais ir balta uodega patinuku,bet raudonos spalvos vaikų ši pora nedavė : perėdavo kažkokios geležinės spalvos jauniklius, ir tiek.O tie "geležiniai" jų vaikai kartais sugebėdavo išperėti ir gražiai raudonus jauniklius.
Kai įsileidžiu į prisiminimus,atmintyje iškyla ir 1970 metų balandžių paroda Kaune.Toje parodoje savo aukštaskraidžius eksponavo ir Klaipėdos balandininkas Jonas Dubauskas.J.Dubausko balandžiai skyrėsi iš kitų klaipėdiškių pastebimai trumpesniais sparnais, statesnėmis kaktomis ir aukštesnėmis galvomis.Šie trumpasnapiai labai patiko kauniečiui Majauskui ir jis nupirko juos visus už gana aukštą kainą.Šį sandėrį stebėjo nemažas balandininkų būrys, ir man atrodo,kad kaip tik nuo jo prasidėjo trumpasnapių Klaipėdos aukštaskraidžių vertinimo manija,vienu laiku priėjusi iki to,kad nebuvo žiūrima nei į standarto reikalavimus,nei į balandžio išvaizdą: svarbu tik trumpas snapas ir šviesios,sidabrinės akys!
Bet aš noriu grįžti prie J.Dubausko. Grįžęs iš minėtos Kauno parodos,J.Dubauskas nusipirko keletą kinietiškųjų žuvėdrėlių ("chinezų") ir ėmė jas kryžminti su Klaipėdos aukštaskraidžiais.Kai pamačiau,ką jis daro,ir nustebau ir supykau.
-Kodėl jūs gadinate veislę?-paklausiau J.Dubauską.
-Todėl,kad trumpasnapius geriau perka,be to,mišrūnai "gudresni",-atsakė man J.Dubauskas.
"Broleli,broleli,kaip tu neatsakingai elgiesi su balandžiais,kaip tu dėl kelių rublių gadini Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių veislę!-su apgailestavimu pagalvojau aš,bet J.Dubauskui nieko nesakiau...
Praėjus keleriems metams po 1970 m,Kauno balandžių parodos aš vėl buvau Kaune pas vieną pažįstamą balandininką ir pamačiau pas jį kelis trumpus,pakelta į viršų krūtine ir "pagnybta" pakakle trumpasnapius klaipėdiškius.
-Ar jums neišperi šie balandžiai jauniklių juodomis akimis?-paklausiau aš savo pažįstamą,
-Žinai,kad išperi gana dažnai: beveik pusė jų jauniklių būna juodaakiai. Ir pats nežinau,kodel jie duoda juodaakius –a t sak ė m a n..
-O kaip skraido jūsų aukštaskraidžiai?-vėl klausiu aš.
-Matai,jie trumpasnapiai,o tokie-visada silpnesni skrydyje..
Deja, ir šiandien dar yra draugų, kurie ar dėl standarto nežinojimo, ar dar dėl kažko labiau vertina trumpasnapius klaipėdiškius. Tai ypač ryškiai į akis krenta Kaune: vieni laiko trumpasnapius aukštakakčius,kiti-su vidutinio ilgumo snapais tikrus standartinius Klaipėdos aukstaskraidžius.O juk mūsų Lietuva netokia didelė ir gerų, standartinių Klaipėdos aukštaskraidžių joje ne tiek jau daug, kad mes galėtume sau leisti tokią prabangą nevykusiems hibridams tvirtai įsišaknyti Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių veislės genuose! Jau ir taip turėsime pakankamai vargo, kol atitaisysime padarytas klaidas,dėl kurių dar ilgai šlubuos mūsų paukščių skrydis ir išvaizda. Beje, dėl šiandieninio klaipėdiškių skraidymo, nebe tas jau jų skrydis, koks buvo šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose...
Labai gaila, bet nebe tas! Sugadinome savo klaipėdiškių skrydį ,laikydami balandžius voljeruose, nemokėdami jų reikiamai veisti, nebeturėdami laiko jų skraidymo treniravimui...
Prisimenu pokalbį su vienu Kauno balandininku, laikančiu tikrai gražius, visus standarto reikalavimus atitinkančius Klaipėdos aukštaskraidžius.Jis pasakojo, kad pirmieji jo įsigyti klaipėdiškiai skraidę labai silpnai, jų vaikai-jau geriau,o trečioji karta (tai mačiau savo akimis) -skrido labai gerai.Aukšto ir ilgo skraidymo savybės dar tebesaugomos veislės genuose ,balandininkams tik reikia sugebėjimo ir noro šias savybes vėl atgaivinti.
Dar noriu grįžti prie trumpasnapių Klaipėdos aukštaskraidžių problemos.Ši problema gana sena: atsiradusi pačioje Klaipėdoje dar praėjusiame šimtmetyje ar pirmaisiais šio šimtmečio dešimtmečiais, ji aktuali dar ne tik Lietuvoje,bet ir abiejose Vokietijose. Pirmojo Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių klubo (1921 m.) įkūrėjas Gustavas Greinus rašo,kad Klaipėdos aukštaskraidžių veislė buvusi išveista gerinant vietinius balandžius su Hanoverio,Bremeno ir Karaliaučiaus "švariaakiais" (vok.Reinauge) balandžiais .Hanoverio ir Bremeno aukštaskraidžiai yra ilgasnapiai,o Karaliaučiaus "švariaakiai" turi trumpą snapą.Jei kuris senosios Klaipėdos balandininkas savo balandžių gerinimui naudojo ilgasnapius Hanoverio ir Bremeno aukštaskraidžius, to balandžiai geriau skraidė ir turėjo vidutinio ilgumo snapus.Buvo senojoje Klaipėdoje ir tokių,kuriuos traukte traukė trumpasnapiai paukščiai. Jie savo balandžių gerinimui naudojo Karaliaučiaus "švariaakius".
Šio šimtmečio pradžioje Klaipėdos aukštaskraidžiai dar neturėjo vieningo veislės standarto ir tarp balandininkų kildavo ginčai,kurio paukščiai geresni.Tokia padėtis trukdė toliau vystyti balandžių veislę.1921 metų sausio l dieną buvo įkurtas Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių augintojų klubas,kuris paruošė veislės standartą.Standartas buvo ruošiamas,aprašant geriausius to meto Klaipėdos aukštaskraidžius(šiek tiek idealizavus jų išvaizdą).Priimant standartą klubo narių susirinkime,buvo vieningai nutarta,kad Klaipėdos aukštaskraidžių snapas turi buti ne trumpas,bet vidutinio ilgumo,nes tik toks snapas leido šiems paukščiams aukštai ir ilgai išbūti skrydyje ir patiems išauginti savo jauniklius.
Šis standarto reikalavimas tebegalioja ir dabar,todėl mums visiems reikėtų jo laikytis.
1975 metais Vengrijoje Budapešte vyko socialistinių šalių tarptautinė balandžių paroda,kurioje pirmą kartą savo paukščius eksponavo ir TSRS balandininkai.Į šią parodą savo balandžius buvo įdavę nuvežti ir kauniečiai,išrinko visus trumpasnapius su kubinėmis galvomis,o Vengrijoje paaiškėjo,kad tie balandžiai neatitinka Klaipėdos aukštaskraidžių veislės standarto reikalavimų ir negali būti vertinami kaip Klaipėdos aukštaskraidžiai.
Štai jums ir visa trumpasnapių-stačiakakčių Klaipėdos aukštaskraidžių grožybė,visas jų vertingumas..
Jei Kauno balandininkai į Budapešto parodą būtų atrinkę Klaipėdos aukštaskraidžius iš Žemaitijos(Kretingos,Mažeikių ar Telšių),balandžiai ko gero,būtų grįžę su parodos diplomais.
Automobiliu man teko apvažiuoti ne tik visą Lietuva,bet leistis ir į gana tolimas keliones už respublikos ribų.Ir visada tokiose kelionėse mane domindavo balandžiai. ;
Man susidarė įspūdis, kad Rusijoje ir Ukrainoje dominuoja taip vadinamieji Nikolajevo aukštaskraidžiai- baltauodegiai ir spalvotašoniai,Tiesa,kiekviename mieste,nors ir vadinami tuo pečiu Nikolajevo aukštaskraidžių vardu,balandžiai vis kitokie: Charkove- vieni, Poltavoje-jau kitokie,Vinicoje-dar kitoki.Štai prie ko prieinama,kai veislė neturi vieningo,visų balandininkų pripažinto standarto. Kiekvienas miestas giria savo balandžius! Ne retai tekdavo pamatyti ir įvairių veislių bijus,dar kitų veislių balandžius.Kai kurie balandžiai traukdavo mane savo gražia spalva ir aš mintimis vis bandydavau tokius paukščius kryžminti su Klaipėdos aukštaskraidžiais.Bet ,tik mintimis...
1966 m,,Kišiniovas
Į miestą atvažiavau vakare ir apsistojau nakvynei.Iš ryto atsikėlęs pamačiau,kad netoli mano automobilio vienas balandininkas pakėlė į skrydį apie dešimtį balandžių,Balandžiai taip greit pakilo į padangę,kad bemat dingo iš akių.Aš,žinoma,neiškenčiau nepriėjęs prie balandininko ir nepaklausęs,kokios veislės jo paukščiai.Jis atsakė,kad tai-Kišiniovo vienspalviai(Kišiniovskije splošnyje).Paprašiau,kad leistų pasižiūrėti į paukščius iš arčiau.Balandininkas nutaisė nepatenkintą miną,žvilgterėjo į laikrodį, ir sumurmėjo,kad palaukčiau. Į balandinę manęs nesivedė .Išnešė iš jos vieną balandį ir įleido į voljerą.Mane sužavėjo graži,sodri,geltona balandžio plunksnų spalva.Paklausiau, ar yra ir kitokių, spalvų,ir jis man dar išnešė po vieną raudonos, juodos ir mėlynos spalvos balandį.
-Kitų spalvų šioje veislėje nėra,-paaiškino man Kišiniovo balandininkas,-Tiesa,kartais gimsta margi,kerši,bet mes jų veislei nepaliekame,parduodame žmonėms,mėgstantiems keptą balandieną.
Kai jis pasakė,jog norėtų turėti ir baltus Kišiniovo aukšta-
skraidžius,aš jam atsakiau,kad Lietuvoje yra balti Klaipėdos aukš-
taskraidžiai. ' '• .
-Aš mačiau jūsų Klaipėdos aukštaskraidžius Maskvos balandžių
parodoje.Gražūs balandžiai,jie man labai patiko!-iš karto pagyvėjo
mano pašnekovas. .
-Gal galite pasakyti kokia Klaipėdos aukštaskraidžių akių spalva?-dar paklausė jis manęs.Aš atsakiau,kad klaipėdiškių akys šviesios,perlinės.Dabar mano pašnekovas į laikrodi jau nebežiūrėjo: jis pristojęs prašė mane,kad sekančiu reisu atvežčiau jam dvi poras Klaipėdos aukštaskraidžių,o jis man už tai duosiąs keturias poras skirtingų spalvų Kišiniovo vienspalvių.Tikriausiai, jis irgi planavo panaudoti Klaipėdos aukštaskraidžius kryžminimui su savo balandžiais.Tik mums,Pabaltijo balandininkams baltas balandis su šviesiomis perlinėmis akimis nėra didelė naujiena,o visose kitose TSRS respublikose,jei tik balandžio galva balta, jo akys visada tamsios.(Tiesa,išimtį sudaro Uzbekistano "gulbadamai“ : jie gimsta spalvotomis plunksnomis,o paskui po vieno-antro šėrimosi pasidaro balti,jų akys-šviesiai žydros).
Bet aš jau nuklydau nuo Kišiniovo istorijos...0 ji užsibaigė paprastai: kito reiso į Kišiniovą aš negavau,sandėris tarp Kišiniovo balandininko ir manęs taip ir neįvyko...Aš dėl to nė kiek nesigraužiau-Kretingoje tokius juodus balandžius turėjo Petras Ovčinikovas...
1974 m.Užgorodas
Reisai į Užgorodą manęs niekada netraukė :kelias per Karpatus man, pabaltiečiui, gana neį prastas.
Išvažiavau į Užgorodą savaitės viduryje,planuodamas nuvykti
šeštadienį, ir per išeigines dienas pasitvarkyti savo automobilį kelionei atgal.Be to norėjau sekmadieni pasidairyti po tenykštį balandžių turgų.
Viskas taip ir išėjo,kaip namuose buvau susiplanavęs.Šeštadienio vakare,užbaigęs automobilio apžiūrai susiradau tenykštį
balandininką ir sutariau su juo kartu sekmadienio rytą važiuoti į turgų.
Sekmadienio rytą mano naujas pažįstamas prisistatė sutartu laiku ir parodė man,kaip patekti į Užgorodo balandžių turgų.
O balandžių turgus Užgorode gana turtingas- į jį suneša daug
įvairiausių veislių balandžių.Čia aš pirmą kartą pamačiau štralzundo aukštaskraidžius,taip pat Gdansko (Dancigo) ir Budapešto aukstaskraidžius.Įdomu buvo vaikštinėti po turgų ir "atradinėti" tik iš literatūros ar iš kitų balandininkų pasakojimų pažystamas balandžių veisles.
Ir staiga-net pats negaliu patikėti-Klaipėdos aukštaskraidis! Užgorode, toli nuo Klaipėdos,nuo Lietuvos! Ir gražus,net pas mus retos, plytos raudonumo spalvos! Priejau prie žmogaus,rankose laikiusio ši man tokį mielą,tokį pažįstamą,artimą balandį, ir paklausiau,ar paukštį pats nupirko,ar jį parduoti gali. Jis atsakė,kad atnešė į turgų parduoti.Aš paėmiau balandį, ir pradėjau jį nuodugniai apžiūrinėti. Ant balandžio kojos buvo žiedas .Raidės "DDR" rodė, kur paukštis gimęs.Amžius-vieneri metai. Plačiaplunksniai, tvirti sparnai...
Paprašiau balandžio savininką,kad jis įleistų paukštį į narvelį: norėjau pamatyti bendrą paukščio išvaizdą. Balandžio figūra man labai patiko:trumpų kojų,ilgauodegis,trumpu ir storu kaklu.O svarbiausiai-ypatingai graži,ryški viršugalvio plokštuma, nepriekaištinga kaktos-snapo linija.
Balandis man labai paliko ir aš paklausiau,kiek už jį reikia mokėti.
-Dvidešimt rublių,-pasakė balandžio šeimininkas ir įdėmiai pasižiūrėjo į mane.Aš be derybų sumokėjau jam pinigus ir paklausiau ar daugiau tokios veislės balandžių jis neturi.Jis atsakė,kad neturi,ir ėmė pasakoti,kad vienas gydytojas šią nežinomos veislės balandžių porą į Užgorodą atvežęs iš Čekoslovakijos. Patelė dingusi,o kitos tokios čia niekur negausi,todėl patinuko irgi nėra prasmės laikyti.
-O jūs ,matyt,ne čionykštis,-pasidomėjo balandininkas.-Gal galite pasakyti,iš kur esate?
-Iš Lietuvos.
-Aš iš karto supratau,kad jūs apie šią veislę gerai nusimanote.Jei nebūtumėte taip įdėmiai balandį apžiūrinėjęs,aš būčiau jį jums už penkis rublius pardavęs.
-O aš nė kiek nesijaučiu jums už paukštį permokėjęs.Lietuvoje aš už jį būčiau sumokėjęs žymiai brangiau...
Šitaip pasikalbėję,mudu išsiskyrėme:tikriausiai,abu savaip patenkinti.Beje,aš buvau ne tik kad patenkintas, buvau tiesiog la i m ingas.
Dar kiek pasidairęs po Užgorodo balandžių turgų ir nusipirkęs vieną porą Štralzundo aukštaskraidžių,grįžau su pirkiniais prie savo automobilio,o pirmadienį,gavęs atgalinį krovinį, apie vidurdienį pasukau gimtosios Lietuvos link.
-.Važiavau nuolat jausdamas,kad esu laimingas:su manim į Lietuvą keliavo tokie balandžiai! Be jokio vargo,be įtampos mano "zilas“ įveikė Karpatus,nesijautė nei kalnų, ne pakalnių.
Namuose savo "vokiečiui" parinkau gražią,gerai skraidančią patelę ir,pripratinęs pas save,palengva pradėjau leisti balandžiui skraidyti.
Buvau girdėjęs,kad VDR Klaipėdos aukštaskraidžiai yra pasidarę voljeriniais balandžiais ir nebesugeba skraidyti,tačiau maniškis buvo tikras Klaipėdos aukštaskraidis-kildavo aukštai ir ore išsilaikydavo po 4-5 valandas.
Per likusią vasaros dalį ta balandžių pora išperėjo tris jauniklius,kurie irgi skrido ne blogiau už tėvus.Į skrydį keldavau visus penkis Klaipėdos aukštaskraidžius ir du štralzundiškius. Taip aš juos pavariau ir vieną gražią vėlyvo rudens dieną.Balandžiai iškilo aukštai,vos juos begalėjau įžiūrėti ir...balandinėn nebegrįžo: turbūt,juos įsiurbė į save juodas debesis,kuri tuo metu praplaukė virš Telšių.Ieškojau savo balandžių po visą Lietuvą,tik rasti jų net pėdsako nepavyko...
1968 m., Brianskas . .:
Kartą grįžtant iš Briansko, apgedo mano "zilas", gavau pasukti iš kelio į miškų ūkį,kad ten dirbtuvėse galėčiau likviduoti gedimą.
Automobilį pavyko suremontuoti ne sunkiai,tačiau diena jau krypo vakarop ir aš nutariau kelionę į namus tęsti tik sekantį rytą. lšėjęs iš dirbtuvių,balandininkui įprastu judesiu pažvelgiau į padangę ir pamačiau iš skrydžio žemyn besileidžiantį balandžių pulkelį.Palaukęs,kol paukščiai nusileis ir parodys man, iš kurios jie sodybos,priėjau prie aukštų,lentinių vartų,aklinai atitveriančių sodybos kiemą nuo gatvės,ir pasibeldžiau.Vartus atvėrė jau nebejaunas žmogus.Man į akis krito jo negyvos rankos protezas ir medaliais bei įvairiais ženkleliais nukabinėti švarko atvartai.Supratau,kad prieš mane-sodybos ir balandžių šeimininkas.
-Čevo vam?-paklausė.
Pasakiau,kad noriu pažiūrėti jo balandžius.
-Zachadi,-trumpai pasakė ir pats pirmas nuėjo prie tvartelio, kuriame buvo apgyvendinti balandžiai.
Balandžių buvo apie trisdešimt .Vieni tupėjo ant nuožulnaus tvartelio stogo ir tvarkė po skrydžio savo plunksnas,kiti vaikščiojo ant žemės,ieškodami ko nors lesamo.Supratau,kad tai senoviniai rusų "turmanai".Balandžiai man labai patiko:ilgi,gal 38-39 cm šviesiaakiai ir sparnas taip gražiai laiko priglaudę prie šono,kaip Klaipėdos aukštaskraidžiai.Žemų kojų,trumpo kaklo ir tvirtais,storais snapais.
-Ar jie verčiasi skraidydami?-paklausiau šeimininką,Jis atsakė,kad nesiverčia,bet skraido labai gerai.Kad šeimininkas apie
jų skridimą sakė tiesą,rodė visa balandžių kūno sandara,tvirti sparnai.
Palengva užsimezgė pokalbis apie bendrą pomėgį, ir po kurio laiko šeimininkas pasiūlė man likti pas jį nakvynei,Aš sutikau ir mudu su juo prakalbėjome apie balandžius ir apie gyvenimą iki vėlyvos nakties.
-Šitiek medalių!Tikriausiai,kariavote?-pasakiau iš anksto žinodamas ,kad atsakymas bus teigiamas,todėl iš karto dar pridūriau :
-Balandžius,tikriausiai,jau po karo įsigijote.
-Taip,kare buvau-atsakė jis man.-Na,o balandžiai-sena mūsų giminės tradicija, perduodama iš kartos į kartą.Tą pačią, veislę laikė mano senelis,paskui-tėvas,o po jo perėmiau aš.
-Be t jūs buvote kare!
-Kai mane pašaukė,balandžius palikau broliui,mano brolis buvo iš pat jaunystės nesveikas,turejo antrą invalidumo grupę, todėl jo į karą neėmė,niekas jo nelietė,niekam jis nebuvo reikalingas.Bet balandžius jis labai mylėjo,šventai saugojo mano palikimą ir tikėjo,kad ir aš grįšiu,jeigu tik jis išsaugos balandžius. Mano pašnekovas nutilo,susimąstė.Matyt, nelengvos mintys praplaukė jo smegenyse,nes po minutės atsiduso ir tęsė savo pasakojimą :
-Ech,broleli..Romaną būtų galima parašyti apie tai,kaip brolis vargo su mūsų balandžiais.Patiems nebuvo ko valgyti,o juk balandžiai irgi gyvas padaras,lesti nori.Brolis rinkdavo piktžolių sėklas džiovino medžių pumpurus ir tokiu lesalu maitino paukščius.Balandžiai,matyt,irgi jautė,kad laikas sunkus: lesė tai ką gaudavo ir buvo gyvi.Bet vargo buvo ne tik su lesalais. Karo metu tiek vokiečiai,tiek ir mūsiškiai griežtai draudė laikyti balandžius,todėl niekas neturėjo žinoti,kad mūsų šeima šį draudimą laužo.Balandžiai dienos šviesos nematė,jie buvo taip paslėpti,kad niekas jų nė balso neišgirstų.Net ir geriausiu kaimynu negalima buvo pasitikėti:jei jau valdžiai nepraneš,tai pats, nutykojęs momentą,pavogs ir išsikeps...Mūsiškiai buvo jau rytprūsiuose,jau vokiečių žemėje karas ėjo,o čekistai vis tiek ateidavo balandžių teirautis...Ir šiandien nesupratau,kodėl balandžiai visiems tokie pavojingi atrodė?Gegužės devintą gulėjau Kionigsbergo ligoninėje.Džiaugiausi neišpasakytai,kad karas baigėsi,kad aš išlikau.Turejau žinelę,kad ir mūsų balandžiai manęs namuose tebelaukia.Apie mano balandžius man kartais primindavo Kionigsbergo gatviniai balandžiai,kurie kartais atskrisdavo ant palatos palangės...Ech,broleli!...
Kai sekantį rytą ruošiausi važiuoti,į namus ,šeimininkas atnešė man vieną balandį,matyt,gadinusį reikalus jo balandinėje,ar,galbūt,kad turėjo šviesesnę uodegą,negu kiti ir didelę baltą "barzdą" po snapu. (Beje,man šios balandžio ydos nė kiek nekliudė,man jos netgi patiko).Namuose aš šiam paukščiui parinkau pačią geriausią patelę;ji turėjo gražią figūrą,buvo balta ir tik ant kaklo kur-ne-kur margavo juodos plunksnytės.Jau pirmieji jaunikliai parodė,kad poros partneriai labai gerai tinka vienas kitam,o trečios kartos balandžių niekas nebegalėjo atskirti nuo Klaipėdos aukštaskraidžių.Rūpestį man kėlė tik balandžių plunksnų piešinys : paukščiai buvo balti,jų kaklai-juodi,pamarginti retomis ,baltomis plunksnelėmis ir juoda juosta per uodegą.
Žiemos pradžioje Kaune buvo balandžių paroda,Važiuodamas į tą parodą,aš pasiėmiau ir kelis savo balandžius,planuodamas juos išmainyti su Kauno balandininkais.Kaune draugai man papasakojo , kad į jų parodą yra atvažiavęs vokietis iš VDR ir supažindino mane su tuo vokiečiu.Aš jam parodžiau savo atsivežtuosius balandžius.
Vokiškai aš suprantu,nes vaikystėje kalbėjau šia kalba,bet kalbėti dabar nebegaliu.Teko naudotis vertėjo paslaugomis,juo buvo- lyg per sapną atsimenu-dantų gydytojas Cinko.Kalbėjausi su vokiečiu neilgai,bet po pokalbio pasijutau,tarsi būčiau dvi gimnazijos klases baigęs:tiek daug svarbių detalių sužinojau apie Klaipėdos aukštaskraidžius!
Kai vokietis pamatė mano balandžius,jis balsu sušuko:
-Kokie graži figūra,koks piešinys.Gražūs jūsų klaipėdiškiai!
Figūra,balandžių išvaizda buvo pats pirmas dalykas,už kurio užkliuvo vokiečio žvilgsnis,ir aš staiga supratau,kokią klaidą darome mes pirmiausia vertindami savo balandžių galvos-kaktos-snapo linijas ir neskirdami reikiamo dėmesio bendrai jų išvaizdai.
Po šios pamokos aš visada kreipiu rimtą dėmesį į balandžio bendrą išvaizdą, jo figūrą .
Pasibaigus parodai,mes valgėme vakarienę ir man pasitaikė sėdėti šalia vokiečio.Po vakarienės jis paprašė dar kartą parodyti jam balandžius.Ir vėl juos išgyrė.Žinoma,jokios kalbos apie balandžių mainymą su kauniškiais jau nebegalėjo būti ir aš visus savo balandžius vėl parsivežiau namo.

Telšiai, 1985m. rugpjūtis



< atgal

 
KLAIPĖDOS AUKŠTASKRAIDŽIAI St. Patkauskas
1991m. veislės standartas [vokiškas]
Klaipėdos aukštaskraidžių paroda Rostock - Broderstorfe 1989/90
Klaipėdos aukštaskraidžiai [iš vokiečių spaudos]
Paradose eksponuojamų Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių vertinimas G.Greinus
Kelios pastabos iš Klaipėdos aukštaskraidžių istorijos G. Greinus
Nuo seno skrydžiui veisiami. H.J. Arnold
Klubo įstatai [1921m.]
Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių klubo istorija
Iš netolimos Klaipėdos aukštaskridžių praeities St.Penikas
Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių skrydžio vertinamas
Klaipėdos aukštaskraidžių spalvos


IDEAFORMUS interneto projektai

© 2004-2005 Balandziai.lt
visos teisės saugomos